Tik dėl laimingo atsitiktinumo žmonių gyvybės nekainavusi avarija, kai lengvasis automobilis trenkėsi į per kelią bėgančią stumbrų bandą, apnuogino kritinę ribą, kad jų populiacijos mastai Panevėžio ir Kėdainių miškuose darosi nebevaldomi.
T. Šiaudinio nuotr.
Rekordiniu greičiu gausėjantys laisvėje Panevėžio ir Kėdainių rajono miškuose gyvenantys galingi žvėrys jau virto ne tik ūkininkų galvos skausmu, bet ir realiu pavojumi eismo dalyviams. Gausiausia, iki 70-ies stumbrų, banda įsikūrusi ir visai šalia judrios magistralės „Via Baltica“ Kėdainių rajone ties Vilainiais. Situaciją keliuose, patenkančiuose į stumbrų teritoriją, kaip kritinę įvardija ir Aplinkos ministerija, dar prieš porą metų žarsčiusi pažadus dalį šių į Raudonąją knygą įrašytų girių galiūnų perkelti į kitus regionus.
Trenkėsi į bandą
Penktadienio rytą kelionė į darbą netikėtai baigėsi Panevėžio rajone gyvenantiems sutuoktiniams. Kelyje Krekenava–Panevėžys, vos keturi kilometrai iki Upytės, apie 7 val. dar tvyrant tamsai automobilis „Audi A4“, vairuojamas 26-erių vyro, trenkėsi į kelyje pasimaišiusią stumbrų bandą.
Nuo smūgio poros automobilis nuskriejo į griovį ir vertėsi. Vairuotojas rimčiau nenukentėjo, bet jo 24-erių žmonai prireikė medikų pagalbos. Respublikinėje Panevėžio ligoninėje moteriai nustatytas galvos sumušimas ir kaklo raiščių patempimas. Nukentėjusioji išleista gydytis į namus.
Per įvykį partrenkti trys stumbrai. Du jaunikliai – metų patelė ir 3–4 metų stumbriukas – krito iš karto. Suaugusi, neseniai mažylio susilaukusi stumbrė sunkiai sužalota.
Aplinkosaugininkai, Panevėžio miškų urėdijos pareigūnai su Aplinkos ministerija ėmėsi kalbėtis dėl į Raudonąją knygą įrašyto gyvūno nušovimo, bet maždaug po poros valandų, dar nespėjus sutvarkyti biurokratinių reikalų, žvėris nugaišo. Į įvykio vietą iškviestas veterinarijos gydytojas Algimantas Lūža teigia, kad stumbrei nuo smūgio plyšo kepenys, bet mirtinus sužalojimus patyręs žvėris nesikankino ir iki nugaišdamas skausmo nejautė.
Su trimis stumbrais susidūręs „Audi A4“ vairuotojas pareigūnams aiškino, kad į kelią išbėgusių šių galiūnų būta gerokai daugiau. Jam pavyko išvengti smūgio į kelis stumbrus, tačiau iš karto per kelią ėmė bėgti dar didesnis jų būrys.
Netrukus vieną iš trijų jo partrenktų stumbrų kliudė dar vienas pro šalį važiuojantis automobilis. Visureigio „Toyota Hilux“ vairuotojas trenkėsi į didžiausią stumbrą, tačiau sugebėjo suvaldyti automobilį.
Tai nebe pirmas susidūrimas su stumbrais šiame kelio ruože. Maždaug prieš porą metų nelaimė ištiko „Volkswagen Passat“ važiuojančią šeimą.
Kelią kerta žvėrių takas
Panevėžio miškų urėdijos Pašilių stumbryno augintinių sveikata besirūpinančio stumbrų elgsenos žinovo veterinarijos gydytojo A. Lūžos nestebina šioje kelio atkarpoje susidūrimai su galiūnais. Anot jo, kelią Upytė–Krekenava kerta laukinių žvėrių migracijos takas.
Nors apie gyvūnų pavojų įspėja pastatyti kelio ženklai, A. Lūža įsitikinęs, kad tokios apsaugos šioje vietoje nepakanka.
„Stumbrai į kelią išeina tamsiuoju paros metu. Čia jų takas. Būtinai reikalinga tvora“, – „Sekundei“ tvirtino A. Lūža.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento viršininkas Valdemaras Jakštas mano, kad atsakomybę už savo saugumą privalo prisiimti patys eismo dalyviai.
„Įrengti įspėjamieji ženklai, kad į kelią gali iššokti migruojantys žvėrys. Vadinasi, vairuotojai turi pasirinkti ne leistiną, o saugų greitį. Gal reikėtų įrengti ir daugiau saugos priemonių, bet vairuotojai yra įspėti“, – teigia V. Jakštas.
Anot jo, stumbrų kūnus pasiimti pasiūlyta Tado Ivanausko zoologijos muziejui Kaune, tačiau šis atsisakė – stumbrų iškamšų muziejus turi užtektinai. Jei žuvusių gyvūnų niekam neprireiks, jie bus utilizuojami.
Nuostoliai auga
Krekenavos regioninio parko pasididžiavimas stumbrai kasmet tampa vis didesniu Panevėžio rajono ūkininkų siaubu. Prašymus atlyginti stumbrų padarytą žalą pasėliams šįmet jau yra pareiškę 15-a Upytės ir Krekenavos seniūnijos ūkininkų bei žemės ūkio bendrovių.
Panevėžio rajono savivaldybės skaičiavimu, šių kanopinių galiūnių ūkininkams padaryti nuostoliai sieks apie 60 tūkst. Eur.
Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistės Dalios Klemkienės teigimu, dar dvigubai tiek žalos ūkininkai patyrė dėl šernų, elnių ir danielių eibių – apie 130 tūkst. Eur. Anot specialistės, išmokos, kurias žemdirbiai gauna, nepadengia jų patirtų nuostolių.
„Ūkininkai daugiau užsidirbtų derlių pardavę. Į ištryptus laukus net kombainai nebegali įvažiuoti, sutvarkyti tas eibes ūkininkams kainuoja papildomai“, – aiškino D. Klemkienė.
Rajono meras Povilas Žagunis pripažįsta nuolatos sulaukiantis žemdirbių skundų dėl į Raudonąją knygą įrašytų girios galiūnų.
„Dėl stumbryno, kur gyvūnai laikomi uždaryti, neturiu jokių pretenzijų, bet kategoriškai sakau, kad laisvėje gyvenančių stumbrų yra per daug ir jie jau kelia pavojų žmonėms“, – teigia P. Žagunis.
A. Repšio nuotr.
Sunaikina trečdalį pasėlių
Rajono ūkininkai ir Savivaldybės vadovai per keletą pastarųjų metų bene šešis kartus yra susitikę su žemės ūkio bei aplinkos ministrais dėl laisvėje gyvenančių stumbrų pavojingai gausėjančios populiacijos, tačiau situacija nesikeičia. Daugiau nei 400 ha žemės dirbantis Upytės seniūnijos ūkininkas Antanas Zopelis skaičiuoja, kad laukiniai žvėrys sunaikina bent 20–30 proc. jo derliaus.
„Kai 20-ies stumbrų banda užeina į lauką, įsivaizduokit, kas iš jo lieka“, – sako žemdirbys.
Anot jo, kompensacija ūkininkams tėra menka paguoda: pardavus derlių uždarbis būtų didesnis, nei valstybės išmoka už patirtus nuostolius. Žieminius rapsus ir kviečius, salyklinius miežius, žirnius auginantis ūkininkas sako, kad stumbrai, elniai, danieliai labiausiai pamėgę rapsų laukus, kiek mažiau nugriaužia kviečių.
Pasak A. Zopelio, vaikyti iš pasėlių žvėris beprasmiška. Išvyti iš vieno lauko jie perbėga į kitą.
Nuo gausios žvėrių populiacijos kenčiantis ūkininkas laukia, kada Aplinkos ministerija įgyvendins dar prieš porą metų duotą pažadą Panevėžio ir Kėdainių rajonų miškuose gyvenančius stumbrus perkelti į Dzūkijos ir Žemaitijos girias.
Tiksinti bomba šalia magistralės
Lietuvoje stumbrai laisvėje gyvena tik Panevėžio ir Kėdainių miškuose. Juos buvo bandyta įkurdinti ir Širvintų krašte, bet eksperimentas nepasiteisino – girių galiūnai ten neišgyveno.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Laimučio Budrio teigimu, remiantis mokslininkų atliktų stebėjimų duomenimis, Panevėžio rajono miškuose laisvėje gyvena apie 30 stumbrų, Kėdainiuose šių saugomų žvėrių kelis kartus daugiau. Šiame krašte iš viso yra maždaug 180 stumbrų. Tai yra rekordinis jų skaičius – dar prieš dešimtmetį miškuose jų būta tik apie 40.
Girių gražuolių gretos ypač išaugo pastaraisiais metais. Vien pernai laisvėje gyvenantys stumbrai susilaukė 40-ies jauniklių. Gamtininkai tai vadina populiacijos sprogimu.
„To dar nėra buvę istorijoje. Dabar sunku prognozuoti, kaip stumbrų populiacija didės per metus ar dvejus. Yra įvairiausių teorijų. Jei pradės augti geometrine progresija, žinoma, bėdų tikrai neišvengsim“, – neslepia L. Budrys.
Nevaldomai auganti populiacija darosi pavojinga. Ministerijos atstovas pripažįsta, kad kritiška padėtis klostosi Kėdainių rajone ties Vilainiais. Šioje vietoje šalia „Via Baltica“ magistralės esančiame miškelyje susitelkusi net 70-ies stumbrų banda.
„Ten yra tikra uždelsto veikimo bomba. Nelaimė Panevėžio rajone turėtų dar suaktyvinti diskusijas dėl „Via Balticos“ saugumo“, – mano L. Budrys.
Anot jo, šią žiemą, pasitelkus medžiotojus ir kariškius, bus bandoma stumbrų bandą nuvyti toliau nuo intensyvios magistralės.
Stumbrus vaikėsi tris mėnesius
Aplinkos ministerija dar prieš porą metų paskelbė Stumbro apsaugos planą, pagal kurį dalį Panevėžio ir Kėdainių rajonuose laisvėje gyvenančių stumbrų numatyta perkelti į Dzūkijos ir Žemaitijos miškus. Pirmieji stumbrai iš mūsų krašto turėjo būti pradėti išvežti 2015-ųjų rudenį. L. Budrys tvirtina, kad plano neatsisakoma. Anot jo, į aptvarą Telšių miškų urėdijoje, Žvėrinčiuje, jau perkelti keturi stumbrai. Tiesa, jie buvo paimti ne iš laisvėje gyvenančios bandos, o iš aptvaro. L. Budrys vis dėlto pripažįsta, kad planas įstrigo.
Ministerijos skelbtą konkursą stumbrams perkelti buvo laimėjusi Medžiotojų ir žvejų draugija. Šiai jau keletą metų vadovauja praėjusios kadencijos vienas turtingiausių Seimo narių, į parlamentą nebeišrinktas socialdemokratas Bronius Bradauskas.
Pasak L. Budrio, laimėjusi užsakymą draugija buvo įsipareigojusi iki 15-os stumbrų, gyvenančių laisvėje Kėdainių rajono apylinkėse, perkelti į Žvėrinčių.
„Apie tris mėnesius buvo bandoma sugauti stumbrus juos užmigdant, bet pavyko tik vieną stumbro patelę užmigdyti. Sutartį teko sustabdyti. Tie santykiai su Medžiotojų ir žvejų draugija iki šiol neišsiaiškinti. Seniai sakiau, kad stumbrų perkėlimas ne mėnesį ir net ne pusmetį užtruks. Tai ilgas procesas, ką praktika ir parodė“, – teigė ministerijos atstovas.
Aptvaro statybos nepradėtos
Nepavykus pirmiesiems bandymams, Aplinkos ministerija panevėžiečius ir kėdainiškius ramina stumbrams rengianti didįjį perkraustymą.
Pasak L. Budrio, kitais metais gavus Europos Sąjungos finansavimą Dzūkijoje, Dainavos girioje, numatyta įrengti 100 ha aptvarą. Ministerija teigia jau turinti ir jo techninį projektą. Tai bus didžiausias Lietuvoje nelaisvėje gyvenančių stumbrų rezervatas. Neseniai įrengtas Žvėrinčiuje, Telšių rajone, ir jau penktą dešimtį bebaigiantis Pašilių stumbrynas Krekenavos girininkijoje užima po 50 ha. Tiesa, pasak L. Budrio, pastarojo, kuriame ganosi 16 stumbrų, būklė, ypač jo tvorų, jau kritinė.
„Kad neatsitiktų bėda – nepabėgtų stumbrai, aptvarą būtina atnaujinti. Jau rengiami dokumentai Pašilių stumbryno renovacijai“, – patikino ministerijos atstovas.
Stumbrų apsaugos plane numatyta iš 180-ies Kėdainių ir Panevėžio miškuose laisvėje gyvenančių stumbrų palikti maždaug 40. L. Budrys tvirtina, kad dėl tokio skaičiaus neprieštaravo ir Panevėžio bei Kėdainių ūkininkai.
Aptvare Žvėrinčiuje numatyta bandą padidinti iki 15-os galiūnų. Jie bus naudojami genetiniams mainams – keičiamasi poromis su kitomis šalimis, kad būtų išvengta kraujomaišos tarp šių saugomų gyvūnų.
Didžiąją dalį Aukštaitijos stumbrų numatyta perkelti į Dzūkiją. Iš laisvės paimti žvėrys Dainavos girioje įrengtame aptvare bus pratiname prie tenykščių sąlygų. Kad nedarytų žalos miško paklotei, aptvare gyvens ne daugiau nei 25 stumbrai, paimti iš atskirų bandų. Adaptavęsi ir sudarę naują bandą, žvėrys bus išleidžiami į laisvę, o į jų vietas vėl atvežami stumbrai iš Panevėžio ir Kėdainių.
Dzūkų dovana nenudžiugino
Perkelti stumbrus iš Aukštaitijos į Dzūkijos miškus, pasak L. Budrio, nebuvo aklas pasirinkimas. Įvertinus visus Lietuvos miškus, žemės ūkio intensyvumą regionuose, parinktos penkios potencialios stumbrams gyventi tinkamos vietos. Dėl Dzūkijoje neišplėtotos agrarinės veiklos galiūnams parinkta Dainavos giria – vienas didžiausių šalyje miškų masyvas. Tokiam pasirinkimui daug reikšmės turėjo tikimybė, kad stumbrai iš Lietuvos migruos į Belovežo girią Baltarusijoje, kur jų gentainių gyvena jau per tūkstantį.
Tiesa, dzūkai jiems dovanojamais stumbrais neapsidžiaugė. L. Budrys pripažįsta, kad šiuo klausimu vyko nelengvos diskusijos su Varėnos savivaldybe.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
T. Šiaudinio nuotr.
