Rajone gyvenantys senjorai nebepavydi Panevėžio bendraamžiams, turintiems galimybę šviestis, tobulėti ir siekti mokslų Trečiojo amžiaus universitete bei jau šeštus metus veikiančioje Aukštaitijos savišvietos akademijoje. Nuo šio rudens ir kaimuose gyvenantiems senjorams atsivėrė universiteto durys. Daugiau kaip du šimtai garbaus amžiaus rajono gyventojų taip pat pradėjo mokslus.
Pasveikinti rajono Trečiojo amžiaus universiteto fakultetų atstovų atėjo mieste veikiančio universiteto vadovė Eugenija Šeškevičienė. (ketvirta iš kairės) U. Mikaliūno nuotr.
Pirmųjų mokslo metų pradžia iškilmingai paminėta spalio 1 dieną viename fakultetų Tiltagaliuose.
Kaip teigia universiteto įkūrimą inicijavusi ir jam vadovaujanti Panevėžio rajono švietimo centro direktorė Jurgita Vaitiekūnienė, Trečiojo amžiaus universiteto tikslas – skatinti vyresnio amžiaus žmonių saviraišką, veiklumą, padėti jiems prisitaikyti prie visuomenės pokyčių.
Žengus pirmuosius žingsnius ir pradėjus rūpintis universiteto steigimu, ne kartą, pasak direktorės, kilo abejonių, svarstymų, ar tikrai jis bus reikalingas, ar pavyks prikviesti klausytojų.
„Darbo ėmėmės su nerimu ir baime, tačiau, pasirodo, be reikalo. Vos paskelbus apie galimybę mokytis pasipylė senjorų prašymai. Dar ir dabar žmonės, sužinoję apie universitetą, prašo ir juos priimti“, – „Sekundei“ teigė J. Vaitiekūnienė.
Pagyvenusiems žmonėms skirto universiteto šūkis: „Niekada nesustok mokytis“. Jis įrašytas ir Panevėžio rajono trečiojo amžiaus universiteto – TAU – herbe.
Arčiau namų
Steigėjai numatė: jeigu universitetas bus įkurtas Panevėžyje, vargu ar daug besimokančiųjų bus sulaukta. Iš tolimesnių rajono kampelių žmonės į miestą nevažinės. Tad nutarta fakultetus steigti arčiau namų – seniūnijų centruose, kad būtų patogiau.
Fakultetų užsiėmimai spalį dar retesni, nuo lapkričio vyks po kelis kartus per mėnesį – senjorai bus kviečiami dalyvauti paskaitose, seminaruose, diskusijose, kūrybinėje veikloje.
J. Vaitiekūnienė sako, kad universiteto veikla organizuota pagal bendruomenių mokymosi poreikį. Fakultetai įsteigti Šilų, Tiltagalių, Gustonių ir Uliūnų daugiafunkciuose centruose. Uliūnų fakultetas turi Ėriškių ir Ramygalos skyrius, Gustonių – Smilgių, o Šilų – Raguvos skyrių.
Tiltagaliuose veikia Fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos fakultetas, kituose centruose – Dvasinio tobulėjimo ir Sveikos gyvensenos fakultetai.
Pasak J. Vaitiekūnienės, tarp studentų yra įvairaus išsilavinimo, jaunesnių ir gana garbaus amžiaus žmonių. Pats vyriausias ramygalietis Vincas Šidlauskas – jam 86 metai.
Idėja kaimo gyventojams įkurti Trečiojo amžiaus universitetą kilo rajono Švietimo centro direktorei Jurgitai Vaitiekūnienei.
Trečiojo amžiaus universiteto klausytojais galima tapti sulaukus 55 metų.
Šį pirmadienį visų fakultetų dekanai, tiksliau, dekanės – universiteto klausytojos, vadovaujančios savo krašto grupėms, buvo susitikusios aptarti tolesnės veiklos planų. Pirmieji užsiėmimai jau įvyko, artimiausiu metu numatytos išvykos, padėsiančios praplėsti studentų akiratį, geriau susipažinti vieniems su kitais. Štai Tiltagalių Fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos fakulteto dekanė Palmira Dragūnienė pasakoja apie planuojamą išvyką į sostinę, į Valdovų rūmus, o Uliūnų fakulteto klausytojai, kurių vyriausiajai – 85 metai, važiuos Kauną, į jubiliejinį „Nerijos“ koncertą.
Pirmadienį Panevėžio rajono švietimo centre vykusiame susitikime buvo atidaryta vienos iš Trečiojo amžiaus universiteto Ramygalos fakulteto klausytojos, vos prieš gerus metus tapyti pradėjusios Danutės Ulienės tapybos darbų paroda. Gamtos vaizdus pradėjusi tapyti moteris, anksčiau savo meninius gebėjimus skirdavusi pynimui, sako, kad teptuką į rankas imti paskatino ir patarimų negailėjo menininkė dukra.
Sužinojusi apie galimybę mokytis Trečiojo amžiaus universitete, D. Ulienė sako nė truputėlio nedvejojusi, prašymą parašiusi viena pirmųjų ir yra pasirengusi lankyti visus užsiėmimus.
Susidomėjimas neslūgsta
Mieste gyvenantys senjorai taip pat mokosi Trečiojo amžiaus universitete. Kaip sako šio universiteto dekanė Eugenija Šeškevičienė, šiemet mokslais susidomėjo per pusantro šimto panevėžiečių. Jie pasirinko studijas Užsienio kalbų, Sveikatos ir kūno kultūros, Literatūros ir meno, Namų ūkio, Kompiuterinio raštingumo, Dainavimo ir kituose fakultetuose.
Rajono kolegas su gražia pradžia pasveikinusi E. Šeškevičienė linkėjo niekada neprarasti žinių troškimo. „Mokytis niekada nevėlu“, – sako dekanė.
Dar maždaug šeši šimtai panevėžiečių mokslo metus pradėjo Aukštaitijos savišvietos akademijoje. Joje įkurtos Etnokultūros, Kalbų, Menų, Sveikatos ir socialinės gerovės, Technologijų, Visuomenės raidos ir Eekonomikos katedros.
Aukštaitijos savišvietos akademijos vadovė Antanina Valickienė primena, kad pirmieji užsiėmimai akademijoje vyko 2010 metų rudenį. Idėja steigti akademiją tuomet sulaukė didelio palaikymo ir jau pirmaisiais metais veikloje dalyvavo, paskaitas skaitė šešiolika Panevėžio kolegijos dėstytojų.
„Šių metų gegužės mėnesį Aukštaitijos savišvietos akademija baigė penktuosius mokslo metus, o rudenį pradėjo šeštuosius. Neformaliojo švietimo užsiėmimai rengiami suaugusiems žmonėms, pirmiausia, žinoma, senjorams, kad jie čia rastų sau mielą veiklą ir įgytų naudingų žinių“, – sako A. Valickienė.
Apibendrindama praėjusius mokslo metus vadovė tvirtina, kad panevėžiečių susidomėjimas galimybe mokytis visą gyvenimą neslūgsta. Užsiėmimuose dalyvavo beveik šeši šimtai klausytojų.
Populiariausia – sveikata
Praėjusiais mokslo metais paskaitas skaitė 35 kolegijos ir kviestiniai dėstytojai, veikė šešios katedros, klausytojai studijavo net penkiolikoje neformaliojo švietimo programų.
„Populiariausios išlieka sveikatos priežiūros, sveikos gyvensenos, ligų prevencijos, bioetikos programos, jas lanko daugiausia klausytojų. Kiti noriai mokėsi anglų, prancūzų, vokiečių kalbų, gilinosi į darbo kompiuteriu paslaptis, nagrinėjo įvairias dailės technikas, klausėsi paskaitų teisės, etikos, ekonomikos, energijos taupymo klausimais“, – teigė A. Valickienė.
Klausytojų, taip pat ir siūlomų programų skaičius kasmet didėja. Pasirodo, vyresnio amžiaus panevėžiečiams tokia veikla priimtina ir reikalinga.
Pradėjusieji mokytis akademijoje mokslus tęsia ir kitais, ir dar kitais metais, renkasi studijas kituose fakultetuose. Kiekvienas klausytojas vienu metu gali rinktis ne daugiau kaip tris programas.
Akademijos klausytojai tampa tikrais šios mokslo įstaigos patriotais ir turi susikūrę net savo himną. Nors kai kurių klausytojų amžius siekia 70, 80 metų, tačiau metų našta netrukdo jiems žengti mokslo ir žinių keliu.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
