Mokslas Lietuvoje neturėtų skųstis finansavimu.
Finansine prasme Lietuvoje mokslas išgyvena aukso amžių, kokio turbūt dar niekada nėra buvę. Taip teigia projekto „Studentų mokslinės veiklos skatinimas“ vadovas Gintaras Valinčius.
Mokslo padėtis buvo aptariama rugsėjo 1 d. Lietuvos mokslo taryboje (LMT) vykusioje diskusijoje „Studentų mokslinės veiklos skatinimas: dabartis ir ateities perspektyvos“.
Projekto, kuris buvo diskusijos ašis, pradžia yra 2005 metai. Bendra suma, skirta šiam projektui, 2009–2010 metais siekė 5 milijonus litų, o per šešerius metus jame sudalyvavo daugiau nei 1000 studentų.
Anot G. Valinčiaus, dar niekada nebuvo skirta tiek lėšų skatinti jaunuosius mokslininkus įsitraukti į mokslinę veiklą. Tačiau yra ne mažiau svarbu, kaip efektyviai tos lėšos bus panaudotos. Mat svarbiausia yra tai, kad inovatyvios ir novatoriškos idėjos, iniciatyva nenutrūktų ir tęstųsi nuolatos. Kad tai įvyktų, reikia sėkmingai sujungti studentų idėjas, verslininkų iniciatyvą, teigiamą visuomenės ir valstybės požiūrį į mokslą.
Diskusijoje susirinkę Lietuvos mokslininkai, tyrėjai, studentai iškėlė ne vieną problemą, kurios išsprendimas nepriklauso nuo mokslui skirto finansavimo. Vienas iš jų yra mokslo žinomumas visuomenėje.
„Šiuolaikinis mokslas yra kitoks, todėl jis turi duoti naudą visuomenei“, – taip apie visuomenės ir mokslo santykį kalbėjo G. Valinčius. Todėl Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas Valdemaras Razumas kaip vieną iš pagrindinių LMA tikslų išskyrė kritinį mokslinį visuomenės mąstymo ugdymą.
Norint skatinti jaunus žmones pasilikti Lietuvoje ir dirbti mokslo srityje, reikia juos „pirkti“. Verslo atstovai teigė, kad įmonėms visuomet reikia aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie teikia naudą ne tik įmonei, bet ir sau, nes dirba toje mokslinėje sferoje, kuri juos domina ir motyvuoja siekti karjeros.
„Studentų mokslinės veiklos skatinimo“ projektas nuo 2010 metų vykdo ir tarptautinius mainus. G. Valinčius pabrėžė tokių mainų naudą: „ Kai, pavyzdžiui, prancūzas atvažiuoja moksliniais tikslais į Lietuvą, mes gauname daug naudos. Visų pirma, tai yra simbolinė nauda – užsienietis į Lietuvą atvažiuoja „daryti“ mokslo. Tai reiškia, kad Lietuvos mokslas yra aukšto lygio, nes į prastas vietas niekas nevažiuoja“.
Tačiau G. Valinčius pripažįsta, kad kol kas mokslo srityje Lietuva negali konkuruoti su tokiomis Europos valstybėmis kaip Danija ar Prancūzija ne tik dėl mokslinių prietaisų trūkumo, bet ir dėl to, kad kartais nesugebama suvaldyti mokslui skirtų lėšų.
