Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos viršininku paskirtas rezonansinių korupcinių bylų vienas aktyviausių tyrėjų 42-ejų Žydrūnas Krampalcas. Pareigūnas valdybai laikinai vadovauja nuo pernai gruodžio, kai iš viršininko pareigų pasitraukė Egidijus Snicorius, pareiškęs šiame darbe daugiau nebematantis prasmės.
Jo išėjimas sutapo su STT atliktu patikrinimu Panevėžio valdyboje bei penkiems jos pareigūnams pareikštais papeikimais. Tarp nubaustųjų buvo ir E. Snicorius bei Ž. Krampalcas. Tačiau tepraėjus keliems mėnesiams jiems abiem STT vadovybė nuobaudas panaikino.
Įvertino paaukštinimu
Teisės magistras Ž. Krampalcas į STT Panevėžio valdybą dirbti vyriausiuoju specialistu Kriminalinėje žvalgyboje pakviestas 2001-aisiais tuomečio jos vadovo, šiuo metu Seimo nario Povilo Urbšio. Prieš tai Ž. Krampalcas dirbo Panevėžio apskrities Kriminalinės policijos Operatyvinės veiklos skyriaus komisaru.
Naujasis vadovas per 15-a metų yra dalyvavęs visuose STT Panevėžio valdybos rezonansiniuose tyrimuose. Keletą metų vadovavo Kriminalinės žvalgybos skyriui. Ž. Krampalcas yra ne kartą skatintas už pavyzdingą tarnybą, o 2011 m. apdovanotas 3-iojo laipsnio STT garbės ženklu.
Tačiau praėjusių metų pabaiga šiam pavyzdingu laikomam pareigūnui pasirodė labai nemaloni. Po valdyboje atlikto patikrinimo STT vadovybė jį įvertino griežtu papeikimu.
STT Panevėžio valdybos viršininku paskirtas Ž. Krampalcas per 15-iolika tarnybos metų yra narpliojęs ne vieną didžiulio atgarsio sulaukusią korupcijos bylą.
Už ką sulaukė tokio įvertinimo, Ž. Krampalcas nelinkęs atvirauti.
„Tai buvo mūsų pačių klaidos, bet jos ištaisytos. Ir pas mus pasitaiko klaidų kaip ir visuose darbuose. O kadangi tarnyba yra po didinamuoju stiklu, nuobaudos labai pastebimos. Bet gerai, kad mato visuomenė“, – „Sekundei“ teigė nuobaudos nebeturintis viršininkas.
STT Panevėžio valdybą sudaro apie 20 darbuotojų. Pasak Ž. Krampalco, nors čia įsidarbinantiems keliami dideli ne tik išsilavinimo, bet ir asmeninių savybių reikalavimai, tarnyba pastaruoju metu sparčiai atsinaujina.
Jo nuomone, tarnybos įvaizdis kenčia dėl to, kad visuomenė turi per mažai informacijos apie jos veiklą.
„Mes ne viską galime paskelbti, parodyti, paaiškinti situaciją. Kriminalinės policijos darbe, jei išaiškini nužudymą, visuomenė labai aiškiai pasisako, kad teisingai dirba teisėsauga. Jei mes atskleidžiame korupcinę nusikalstamą veiką, visada išgirstame, kad yra dar didesnių kyšininkų“, – sako Ž. Krampalcas.
Įtariamųjų užuovėja valdžioje
Beveik du dešimtmečius STT išdirbęs ir prieš trejetą mėnesių Panevėžio valdybos viršininko pareigas palikęs E. Snicorius pasuko į privatų sektorių. Buvęs STT pareigūnas įsidarbino teisininku Panevėžyje veikiančioje bendrovėje „Šiaurės verslo grupė“.
Beveik tuo pačiu metu su E. Snicoriumi Panevėžio valdybą paliko ir dar du ilgamečiai jos pareigūnai, narpliodavę didžiausio atgarsio sulaukdavusias korupcijos bylas. Žvalgybinės informacijos poskyrio viršininkas Kazys Bitaris užsiima advokato praktika uostamiesčio advokatų kontoroje. Į privatų sektorių pasuko ir Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas Gediminas Marcinkevičius.
„Tarnyboje dirbau tol, kol mačiau ten prasmę. Kai jos nebemačiau, išėjau“, – lig šiol pasitraukimo priežasčių plačiau komentuoti nesiima E. Snicorius.
Buvęs viršininkas pripažįsta: bene sudėtingiausia STT tarnyboje – nuolat pareigūnų jaučiama įtampa ir pastangos iš šalies paveikti tyrimų rezultatus.
„Tarnyboje dirbau tol, kol mačiau ten prasmę. Kai jos nebemačiau, išėjau“, – lig šiol pasitraukimo priežasčių plačiau komentuoti nesiima E. Snicorius.
„Be jokių abejonių mūsų tyrimų objektai turėjo užuovėją ir valdžios institucijose. Negaliu kaltinti žmonių, kurie pasiduodavo jų poveikiui. Sprendžiant iš to, ką žinau, jie sugebėdavo pasinaudoję savo įtaka, ryšiais ir politine padėtimi jais pasitikintiems žmonėms situaciją pavaizduoti visiškai skirtingai nuo objektyvios tiesos“, – „Sekundei“ teigė E. Snicorius.
Buvęs viršininkas pripažįsta, jog per 17-os metų STT darbo praktiką yra tekę atsisveikinti ir su kolegomis, paaiškėjus jų ryšiams, trukdžiusiems einamoms pareigoms. Tiesa, E. Snicorius tvirtina, jog tokie atvejai tarnyboje – itin reti, o STT taikiklyje – ne tik įtariamieji korupcija.
„Yra mechanizmas, kuris ganėtinai veiksmingas atrenkant žmones ir juos kontroliuojant tarnyboje. Kiekvienas juk turime savo aplinkoje žmonių, turėjusių bėdų dėl savo elgesio – ir teistų, ir baustų. Negalime išsižadėti savo vaikystės draugo vien dėl to, kad jis kažkada buvo nuteistas. Bet bendraudamas su juo pareigūnas turi sugebėti pasirinkti bendravimo turinį“, – sako ilgametis pareigūnas.
Kaltinimų neįmanoma neišvengti
STT dažnai klijuojama politinių užsakymų vykdytojos, įrankio politinių jėgų rankose etiketė. Kone kiekvieną šios tarnybos pradėtą ikiteisminį tyrimą lydi pareiškimai, paremti kaltinimais STT vykdant politinį susidorojimą. Pasak buvusio viršininko, įvertinus politinės kultūros lygį Lietuvoje, jis nemano, kad tarnybai tokių kaltinimų pavyks išvengti.
„Deja, politikai nesupranta, kad visų pirma politika reglamentuojama ne teisės, o moralės normomis. Netgi Vijūnėlės dvaro atveju stebina ne tik politikų, bet ir kai kurių Seimo narių ir netgi teisininkų požiūris, kad jeigu nėra teisės pažeidimo, vadinasi, nėra jokio. O akivaizdus moralės normų pažeidimas jiems nerūpi. Neva politikas sąžiningas, jei jis nepažeidinėja teisės normų. Bet juk moralės suvokimas yra visko pradžia. Jei norime demokratinės visuomenės, visų pirma reikia turėti moralią politiką“, – sako E. Snicorius.
Užprogramuotas tragikomiškas finalas
Pasak ilgamečio pareigūno, iššūkiai tokioje tarnyboje – nuolatinė būsena: keičiasi nusikaltimų metodai, būdai, schemos, o teisėsaugos sistema lenktynėse su apgalvotai kuriančiaisiais korupcijos schemas dažnai atsilieka.
„Kuo mes daugiau nusikaltimų išaiškinam, tuo tos schemos tampa sudėtingesnės. Naujus aiškintis irgi iššūkis. Dar ir reikia sugebėti išaiškinti ir įtikinti ikiteisminį tyrimą organizuojantį prokurorą, kad ten, kur vakar nusikaltimo nebuvo, šiandien jau yra. Teismų praktika irgi nesugeba lanksčiai reaguoti į tas naujas nusikalstamas veikas ir įrodinėjimo būdus. Didelė problema ir ta, kad Lietuvoje nebeturime kriminalinės žvalgybos mokslo“, – problemas mato iš tarnybos pasitraukęs E. Snicorius.
Įstatymas įpareigoja pradėti ikiteisminį tyrimą nustačius du nusikalstamos veikos požymius – įvertinus pavojingumą visuomenei ir prieštaravimą teisei.
Pasak E. Snicoriaus, daugeliu atveju, o ypač dabar, kai Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktiką, kad nustačius šiuos požymius ikiteisminis tyrimas privalo būti pradėtas nedelsiant, patys tyrėjai nežino, kuo jis baigsis. Tyrimas pradėtas pagal du nusikalstamos veikos požymius, bet baudžiamąja atsakomybe baigiamas tik nustačius visus nusikaltimo sudėties elementus, o jie vėl kiti. Esą todėl rezonansinių tyrimų finalas dažnai atrodo tragikomiškai.
„Daugeliu atvejų iš pirminių požymių sprendžiama, kad yra nusikaltimus, o atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus paaiškėja, kad tai tik tarnybinis ar drausminis nusižengimas“, – teigia E. Snicorius.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
