Antrankius galbūt korumpuotiems valdininkams ir kitiems aukštas pareigas einantiems veikėjams dedantys STT Panevėžio valdybos pareigūnai patys dirba surištomis rankomis. Tokią žinią „Sekundės“ redakcijai adresuotame laiške siunčia neva šio skyriaus darbuotojais prisistatę, bet nepasirašę asmenys. STT Panevėžio valdybos vadovas anoniminį laišką vadina bandymu kompromituoti.
Gali būti, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnams, tyrusiems buvusio miesto mero ir Seimo nario Vito Matuzo galbūt neteisėtas veiklas, lazda tvojo kitu galu. Kai po teismų maratono V. Matuzas vis dėlto buvo išteisintas – tarnybinis patikrinimas ir smūgis per galvą tiems, kurie galbūt nesugebėjo surinkti pakankamai įkalčių.
Netrukus po to, kai V. Matuzas iš teismo išėjo iškelta galva, centrinė Specialiųjų tyrimų tarnyba Panevėžio valdyboje atliko patikrinimą ir valdybos viršininkui Egidijui Snicoriui buvo pareikštas papeikimas, kriminalinės žvalgybos viršininkui Žydrūnui Krampalcui ir Žvalgybos informacinio poskyrio viršininkui Kaziui Bitariui – griežti papeikimai. Dar du jų kolegos nubausti papeikimais.
„Sekundės“ redakcijai anoniminį laišką, kuriame pateikiama ši informacija, parašę STT Panevėžio valdybos pareigūnais prisistatę asmenys ar asmuo tvirtina, kad šioje keršto akcijoje kyšo Socialdemokratų partijos ausys.
„Politizuotose bylose yra daromas didelis spaudimas pareigūnams dėl vienokios ar kitokios tyrimų baigties pagal atskirų politinių jėgų pageidavimus. Šiuo atveju – iš Lietuvos socialdemokratų partijos. Toks spaudimas pasireiškia netiesiogiai – per vidinius STT kanalus ir procedūras“, – rašoma laiške.
Pasak jo autorių, per patikrinimą buvo rasta formalių pažeidimų, Panevėžio valdybos atsakingi pareigūnai buvo verčiami savo noru pasitraukti iš pareigų, o nesutikus, pareikšti papeikimai.
Jų žiniomis, Panevėžio valdyboje planuojama atlikti kompleksinį auditą ir bus atrastas ne vienas tariamas pažeidimas, taigi bus surastas pretekstas atsikratyti neparankių pareigūnų, o kitiems parodyti, kas gresia nepaklusniesiems.
„Pažeidimai formaliai pateikiami kaip kriminalinės žvalgybos darbo trūkumai, tačiau visas patikrinimo kontekstas ir vidinė komunikacija visam STT Panevėžio valdybos pareigūnų kolektyvui perduoda žinią, kad „užsakymus“ privaloma vykdyti, t. y. bet kokiomis priemonėmis ir būdais rasti įrodymų prieš asmenį. Šiuo atveju akivaizdu, kad tiems, kurie savo darbe principingai laikosi įstatymo reikalavimų ir siekia nustatyti tiesą, o ne atrasti nusikaltimą kiekviename nagrinėjamame atvejyje, gresia neišvengiamas susidorojimas“, – dėsto laiško autoriai ir tvirtina, kad būtent dėl to nepasirašo.
Įžvelgia norą pakenkti
Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos vadovas E. Snicorius neneigia, kad po patikrinimo jis ir kolegos sulaukė papeikimų, tačiau netiki, jog kas nors iš jo pavaldinių galėjo parašyti anoniminį laišką.
„Nieko nežinau apie jokį laišką. Nemanau, kad jo autoriai gali būti mano kolegos. Nematau motyvų, dėl ko jiems reikėtų kreiptis į žiniasklaidą. Tokie laiškai tikrai nepadės spręsti darbo problemų. Tam yra kitos institucijos. Toks anoniminis kreipimasis gali sukelti tik neigiamų pasekmių. Tai mėginimas sukompromituoti tarnybą – sukelti triukšmą ir parodyti, kad joje kažkas blogai. Tai naudinga žmonėms, kurie siekia dezorganizuoti mūsų darbą“, – „Sekundei“ tvirtino E. Snicorius.
STT Panevėžio valdybos viršininkas E. Snicorius teigia, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai neužsiima anoniminių laiškų žiniasklaidai rašymu.
Panevėžio valdybos viršininko teigimu, patikrinimas nesusijęs su konkrečia byla, jis buvo planinis, tokie vyksta kasmet. Jų tikslas – suvienodinti veiklos praktiką.
Pasak E. Snicoriaus, įstatymai pareigūnams suteikia diskreciją sprendžiant kokį nors klausimą elgtis savo nuožiūra, o patikrinimai esą padeda suformuoti vieningą praktiką.
Viršininkas patvirtino, kad jis ir kolegos sulaukė nuobaudų, tačiau jų nekomentavo.
„Jeigu nesutinku su papeikimu, turiu teisę jį skųsti. Jeigu tokia teise nesinaudoju, vadinasi, jis pagrįstas“, – paklaustas, ar nemano, kad nuobauda jam skirta be pagrindo, atsakė E. Snicorius,
Kokius Panevėžio valdybos vadovas mato savo darbo trūkumus? Jis atsakė klausimu: „O kuris iš mūsų dirba tobulai? Mūsų darbe yra daug profesinės rizikos. Ji kartais pasiteisina, kartais – ne.“
E. Snicorius teigė nejaučiantis nei savo vadovybės, nei prokurorų, kurie organizuoja ikiteisminį tyrimą, spaudimo, nei teismų šališkumo.
„To tikrai nėra, bet spaudimas iš tų žmonių, kurie dėl mūsų darbo turi problemų, yra nuolat. Jie siekia pasinaudoti ryšiais, įtaka, savo padėtimi. Vienas iš pavyzdžių – dešimtys skundų rezonansinėsė bylose. Jais siekiamas padaryti poveikį STT pareigūnams ir prokurorams, dezorganizuoti jų darbą.
Štai byloje dėl Europos vyrų krepšinio čempionatui skirtų lėšų panaudojimo teisėtumo Panevėžyje maždaug pusę metų buvo sugaišta įvairiems skundams nagrinėti. Užuot tęsus ikiteisminio tyrimo veiksmus, byla kelis mėnesius gulėjo teismuose“, – kalbėjo jis.
E. Snicorius nesąmone vadino anonimų teiginius, kad STT pareigūnai privalo vykdyti užsakymus. Pasak jo, visas kriminalinės žvalgybos ar ikiteisminio tyrimo procesas labai formalizuotas. Bet kokių veiksmų pagrįstumą ir teisėtumą galima patikrinti bet kuriuo momentu.
Komentuodamas, kodėl žlunga STT inicijuotos rezonansinės bylos, Panevėžio valdybos vadovas teigė, kad tai nereiškia, jog pareigūnai dirbo nekompetentingai. Pasak jo, pastaruoju metu kuriami precedentai traukiant atsakomybėn už veikas, už kurias anksčiau nebuvo traukiama. Pavyzdžiui, lobisto Andriaus Romanovskio atveju. Kadangi nėra aiškaus teisinio reguliavimo, veika gali būti traktuojama nevienareikšmiškai.
E. Snicorius akcentavo, kad bylų, kuriose ikiteisminį tyrimą atliko STT Panevėžio valdyba, išteisintų kaltinamųjų procentas nėra didelis.
Kuo dėti socialdemokratai?
E. Snicorius teigia nesuprantantis, kodėl anoniminio laiško autoriai patikrinimą Panevėžio valdyboje sieja su Socialdemokratų partija.
E. Snicorius 2012 metais, kai Seimo prašė leidimo patraukti atsakomybėn V. Matuzą, jo buvo apkaltintas politiniu susidorojimu. Valdybos viršininkas specialiai suskaičiavo, kiek nuo 2007 metų buvo tyrimų, kuriose figūravo kurios nors partijos atstovai.
„Peržiūrėdami visus atliktus tyrimus negalėjome išskirti kurios nors dominavusios politinės jėgos. Mūsų akiratyje buvo įvairių partijų atstovų. Beje, pastaruoju metu socialdemokratų nebuvo“, – kalbėjo jis.
Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas kategoriškai neigia, kad partija kišasi į teisėsaugos ar teisėtvarkos reikalus. O gal valdantieji taip netiesiogiai baudžia STT pareigūnus, kad nesugebėjo surinkti pakankamai įkalčių prieš žinomą konservatorių? O gal tejaučia nuoskaudą, kad prieš porą metų, kaip tuomet skelbė žiniasklaida, slaptieji agentai siekė sukompromituoti Socialdemokratų partijos lyderius?
„Čia jau sąmokslo teorijos, laužtos iš piršto“, – tvirtino A. Sysas.
Šiuo metu Norvegijoje viešinti Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų partijos prezidiumo narė Rasa Juknevičienė priminė, kad V. Matuzo byloje taškas dar nepadėtas.
2013 metais konservatoriai sukėlė skandalą, kai socialdemokratai ketino pradėti parlamentinį tyrimą dėl STT veiksmų prieš jų partijos atstovus. Tuometis konservatorių vedlys Andrius Kubilius politinius oponentus apkaltino noru padaryti spaudimą STT pareigūnams.
Duota laiko apskųsti
Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovas spaudai Ruslanas Golubovas sako, kad Panevėžio valdyboje buvo atliktas įprastas patikrinimas.
„Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams keliami aukščiausi elgesio ir profesinės veiklos reikalavimai, kurių vienas iš pagrindinių yra įstatymų reikalavimų laikymasis organizuojant ir vykdant savo veiklą. Siekiant užtikrinti, kad visi tarnybos pareigūnai laikytųsi šių reikalavimų, periodiškai vykdomi STT padalinių ir pareigūnų patikrinimai“, – „Sekundei“ teigė R. Golubovas.
Paprašytas pateikti informaciją, kokie pažeidimai buvo nustatyti Panevėžio valdyboje ir už ką jos vadovams skirtos nuobaudos, jis atsakė, kad ši informacija bus paviešinta pasibaigus patikrinimo rezultatų apskundimo laikotarpiui.
Inga SMALSKIENĖ






