Tai, kad skydliaukės sutrikimų nuolat daugėja, ypač jaučia norintieji dėl šios ligos pasitikrinti pas gydytoją endokrinologą Panevėžio ligoninės Konsultacijų poliklinikoje. Eilės pas šiuos specialistus tokios, kad iki priėmimo reikia laukti du tris mėnesius. Tačiau gydytojas endokrinologas, Panevėžio ligoninės Endokrinologijos skyriaus vedėjas Algirdas Palinauskas pabrėžia: geriausia skydliaukės, vadinamos gūžiu arba struma, profilaktika – tikrinimasis pas gydytoją.
Sumažėjo skydliaukės operacijų
A.Palinauskas akcentavo, jog dabartinis medicinos lygis leidžia gerai ištirti skydinę liauką ir nustatyti joje esančius pakitimus. Prieš aštuonerius metus skydliaukę pradėjus tirti ultragarsu, joje surandama kur kas daugiau pakitimų, nei iki tol tyrus radioaktyviuoju jodu ar čiuopus pirštais. Ultragarso aparatu nustatomi net trijų-keturių milimetrų skydinės liaukos mazgeliai. Atsiradus galimybei geriau ištirti skydliaukės pakitimus, atliekama gerokai mažiau jos operacijų. “Todėl žmogus, jei išgirsta diagnozę: struma, arba gūžys, tikrai nebeturi baimintis, kad jo laukia operacija. Jis sėkmingai gali būti gydomas medikamentais ar net visai be jų apsieiti”, – atkreipė dėmesį Endokrinologijos skyriaus vedėjas.
Kad būtų nustatyta, ar skydinės liaukos pakitimai kenkia sveikatai, išsiaiškinta, ar negalavimus žmogus jaučia dėl jų, paprastai atliekami hormoniniai skydliaukės tyrimai, tiriami jos antikūniai, jei gūžys – mazginis, atliekama jo punkcija. A.Palinauskas sakė, kad pastaruosius dvejus metus gūžio punkcija atliekama šią operaciją kontroliuojant endoskopu, taigi gaunama tikslesnė informacija. Prireikus skydinė liauka tiriama ir kompiuteriniu tomografu.
Nepriklauso nuo skydliaukės dydžio
Endokrinologijos skyriaus vedėjas teigė, kad sergančiųjų struma nusiskundimų gausa nepriklauso nuo to, kokio dydžio jiems yra struma. Anot jo, gūžys gali būti nedidelis, tačiau žmogui sukelti labai daug nemalonių pojūčių bei sveikatos sutrikimų. Kita vertus, gūžys gali būti labai išvešėjęs, tačiau dėl jo jokių nepatogumų žmonėms nekyla.
A.Palinauskas teigė, jog sergančiųjų gūžiu sveikatos nusiskundimai priklauso nuo skydinės liaukos veiklos. Jei skydliaukės veikla sulėtėjusi, didėja svoris, oda tampa sausa, ima slinkti plaukai, apima mieguistumas, sumažėja kūno temperatūra, retesnis tampa pulsas, o kraujo spaudimas – mažesnis, kraujyje padidėja cholesterolio, prasideda depresijos požymiai, žmogus ima jaustis gerokai senesnis, nei yra iš tiesų.
Pagreitėjus skydliaukės veiklai, organizmą užgriūva
hormonų perteklius. Tuomet krinta svoris, oda nuolat būna šilta, žmogus
prakaituoja. Kenčiantį dėl pagreitėjusios skydliaukės veiklos kamuoja minčių
perteklius, tokiam žmogui virpa rankos ir kojos, jam sunku subalansuoti savo
mintis, apima dirglumas, sutrinka širdies ritmas, padidėja kraujospūdis, iš akys
atrodo išsprogusios. Apie žmogų, kuriam pagreitėjusi skydliaukės veikla, sakoma, kad jis elgiasi tarsi būtų įgnybtas. Tačiau yra pacientų, nejaučiančių nė vieno iš šių požymių. Nėščioms moterims, sergančioms struma, pasitaiko persileidimų, taip pat juo sergant ne visada pavyksta pastoti.
Svarbus paveldėjimo faktorius
“Pradėję tirti sergančiuosius struma dažnai išsiaiškiname, kad ši liga buvo nustatyta jų tėvams, seneliams, kitiems giminėms. Iš to darome išvadą, kad liga paveldima”, – sakė A.Palinauskas. Jis pabrėžė, kad gūžiu serga tiek vyrai, tiek moterys ir tai nepriklauso nuo amžiaus. Dėl ko susergama – neaišku. Žinoma, kad ligą išprovokuoja kitos sunkios ligos, švitinimas, medicininės intervencijos.
Įtarę strumą ar netgi ją nustatę, pasak A.Palinausko, gydytojai neretai pasirenka ligonio stebėjimo taktiką – t.y. ligonis tiriamas du kartus per metus, jam patariama nesideginti saulėje, valgyti jodo turinčius maisto produktus – druską su jodu, žuvį, jūros kopūstus bei kitus produktus. Gydytojas akcentavo, kad nuo gūžio nepadeda jodo tinktūros uostymas ar tepimasis ja, nepadeda ir ant kaklo nešiojami gintaro karoliai. Medikamentinis strumos gydymas paprastai būna ilgas, gali tęstis net visą gyvenimą. Operuojama, kada liga nepasiduoda gydymui.
A.Palinauskas pabrėžė, kad medikamentinis strumos gydymas paprastai būna ilgas.
Daiva Baronienė
tel.467890, daiva@sekunde.lt
