(Tomo Piliponio nuotr.)Valstybės nekilnojamąjį turtą iki šiol valdo dvi skirtingos institucijos.
Vyriausybė, jau trejus metus kalbanti apie Turto banko (TB) ir Valstybės turto fondo (VTF), atliekančių iš esmės tuos pačius darbus, sujungimą, šio pažado gali neįgyvendinti iki kadencijos pabaigos. Iš tiesų, kas ryžtųsi nukirsti galvą vienai iš dviejų auksinius kiaušinius dedančių vištų, užtūpusių daugiau kaip 18 mlrd. litų vertės turtą, klausia „Lietuvos žinios“.
Dar 2009-ųjų pradžioje tvirtinta, kad abiejų institucijų suliejimas, centralizuojant valstybės nekilnojamojo turto valdymą, sutaupytų mažiausiai 15 mln. valstybės lėšų, o realus efektas ateityje galėtų siekti ir keliasdešimt milijonų.
Tačiau vienintelis iki šiol visuomenei matomas šių planų rezultatas – 2010 m. rugsėjį priimtas sprendimas TB valdybos pirmininku ir administracijos vadovu (nuo šių metų sausio 1-osios – generaliniu direktoriumi) skirti, kaip teigiama, dėl konflikto su tuometiniu ūkio ministru Dainiumi Kreiviu iš viceministro posto atsistatydinusį Arnoldą Burkovskį. Manyta, kad būtent šis politikas taps jau šių metų sausį-vasarį turėjusios gimti jungtinės įmonės vadovu.
Tuo keistesnis gali pasirodyti praėjusių metų pabaigoje VTF valdybos priimtas ir premjero Andriaus Kubiliaus palaimintas sprendimas skirti naują šios daugiausia apleistų pašiūrių pardavimo agentūra tapusios institucijos vadovę. Iki tol beveik dvejus metus VTF laikinai vadovavusį generalinio direktoriaus pavaduotoją Joną Niaurą pakeitė konservatorė Aurelija Jakaitienė.
Dar daugiau: kelerius metus apie būtinybę centralizuoti valstybės turto valdymą kalbėjusi ir krašto institucijų valdomas poilsines, mokymo centrus bei kitą nekilnojamąjį turtą TB perduoti raginusi Vyriausybė šį pavasarį apsisprendė, kad jis turi būti valdomas būtent VTF.
„Labai abejoju, ar TB ir VTF sujungimas apskritai įvyks. Kalbant apie tai, pastebima valdančiųjų vidaus grupių kova: esu girdėjęs, kad pagrindinis pertvarkos stabdys – nerimstanti diskusija, kas bus naujojo darinio viršininkas. Kadangi susitarti, matyt, nepavyksta, šis procesas, kaip ir kiti vadinamojo Saulėlydžio projektai, liks tuščiomis kalbomis“, – teigė Seimo opozicinės „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis.
Finansų ministerija tvirtina, kad pertvarkos stringa dėl „užsitęsusio derinimo su valstybės institucijomis“.





