Nėštumas – aukščiausias moteriškumo išraiškos taškas.
Tačiau kad ir kaip ši būsena būtų laukiama ir norima, ji atneša ne tik laimę.
Kartais labai pavargstama, o kartais patiriamas ir stresas. Kaip su juo kovoti?
Kaip padaryti taip, kad ir mamai, ir būsimam mažyliui būtų gera visus devynis
mėnesius?
Vienas pagrindinių streso atsiradimo faktorių – nesugebėjimas ir toliau kontroliuoti savo kūno. Anksčiau moteris galėjo valdyti save – laikėsi dietos ir stebėjo savo svorį, saugojo kūno linijas, dabar pilvas auga nepriklausomai nuo jos norų.
Ir čia labai svarbu, ar besilaukianti mama priima savo naują būseną. Būna moterų, kurios nuolat jaučia diskomfortą – joms viskas spaudžia, traukia, veržia. Pradedant gilintis į jų būklę, paaiškėja, kad jos nesąmoningai bijo pasikeitimų, kurie, be abejo, atsiras gimus vaikui. Kai kurios ryžtasi pastoti, nes jau “pribrendo laikas” arba dėl to, kad visos draugės jau turi vaikų. Tokioms moterims atsiranda psichologinių problemų dėl vaikelio gimimo. Jos baiminasi, kad vaikas gali tapti siena tarp jos ir jos darbo, jos ir vyro. Jai pačiai reikia išsiaiškinti, ko ji bijo, ir pagalvoti, kaip priimti būsimą vaiką į savo šeimą ir gyvenimą. O padaryti tai reikia taip, kad vaikelio gimimas atneštų teigiamas emocijas. Dažniausia po tokių pamąstymų moteriai dingsta visi nepatogumai ir vis didėjantis pilvas jau nebesukelia didesnių problemų.
Kartais moteris gali jausti baimę: ką su kūdikiu reikės daryti, jeigu jis pradės verkti, susirgs. Keista, bet šis streso faktorius dingsta, kai moteris pradeda vaikščioti po parduotuves ir pirkti vaikeliui kraitelį.
Tiesa, kai kurios bijo tai daryti iki vaiko gimimo, nes močiutės nepataria. Prietaringos moterys gali padaryti kitaip: užrašyti, ką ir kur reikia nupirkti (drabužėlius, higienos priemones, vaistinėlę), ką paimti iš draugų ir giminių (lovelė, vežimėlį), kur pastatyti lovytę – ir atiduoti sąrašą vyrui. Kai tik gims vaikelis, laimingas tėvas turės greitai nubėgti į parduotuvę ir viską paruošti iki jiems grįžtant iš gimdymo namų. Kitaip bus daug nereikalingo triukšmo, bėgiojimo, o tai niekam nesuteiks malonumo, tik padidins stresą.
Kartais moterį gali veikti baimė, susijusi su jos vyru: kaip jis pažiūrės į ją, kai ji taps mama? Ir tai pakankamai rimta. Vyras turi priimti savo žmonos motinystę. Be abejo, vyrui moters nėštumo periodas taip pat yra stresas. Jis gali jaustis labai vienišas. Ką gi su juo daryti? Įtraukti į emocinę aplinką, pasakoti jam apie savo būseną. Kartais moteris nėštumo metu gali būti labai irzli – tai harmoninių pasikeitimu organizme pasekmė. Užuot rėkus ant vyro, pakalbėkite su juo: “Aš norėčiau, kad tu pakasytum man nugarą” arba “Man norisi ką nors užmušti, gal galima, aš tave paspardysiu?” Vyras tai supras.
Vaikelis mamos įsčiose girdi tėvą. Iš pradžių jis išsigąsta, kai tėvas uždeda savo delną motinai ant pilvo, bet vėliau pripranta ir pradeda “palaikyti ryšį”. Vaiko gimimas – visada tam tikra krizė šeimos gyvenime. Ir nuo to, kaip jūs su vyru šią krizę įveiksite, priklausys ne tik jūsų, bet ir vaiko laimė.
Neringa Sirtautienė
tel. (8-655) 04728 neringa@sekunde.com
