Nors valdžia deklaruoja, kad švietimas yra prioritetinė sritis, taupymo režimu jau kelerius metus gyvenantys pedagogai neteko kantrybės. Neradę bendros kalbos su Švietimo ir mokslo ministerija, kai kuriose mokyklose mokytojai nutraukė pamokas.
Nuo antradienio kai kuriose miesto bei rajono švietimo įstaigose pamokos nevyksta dėl mokytojų streiko. U. Mikaliūno nuotr.
Paskutinis šiaudas
Pedagogai žada, kad streikas truks tol, kol iš valdžios sulauks ne tuščių pažadų, o konkrečių žingsnių, kaip atkurti prieš krizę sumažintą mokinio krepšelį, bazinę mėnesio algą, ikimokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimus prilyginti mokytojų atlyginimams, sumažinti mokinių skaičių klasėse ir sudaryti palankias sąlygas pedagogams anksčiau išeiti į pensiją.
Streiką organizuojančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos duomenimis, prie streiko prisijungė ir kelios Panevėžio miesto bei rajono švietimo įstaigos: Mykolo Karkos pagrindinė mokykla, „Šaltinio“ progimnazija, Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla, Paįstrio bei Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos, lopšeliai-darželiai „Vyturėlis“, „Voveraitė“, „Žibutė“, „Kastytis“. Visoje Lietuvoje streikuoja 30 švietimo įstaigų. Nors daugelyje prie streiko prisidėjusių mokyklų nevyksta tik dalis pamokų, kai kuriose švietimo įstaigose ugdymo procesas nutrauktas visai.
Streikuojančios Panevėžio rajono Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos profesinės sąjungos bei streiko pirmininkės Rūtos Adamkevičienės teigimu, dar pavasarį švietimo profesinių sąjungų atstovybė kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją su savo reikalavimais, bet tik liepą buvo gautas atsakymas, kad šių reikalavimų neįmanoma įvykdyti.
Po to vėl buvo kreiptasi į ministeriją dėl taikinimo komisijos sudarymo, bet ministerija nereagavo ir į šį žingsnį. Visi bandymai problemas spręsti derybų keliu atsimušė į sieną.
„Nenoras spręsti problemas provokavo mokytojų neramumus ir streikus. Nuo pat pavasario buvo vilkinami sprendimai, visa tai privedė prie įspėjamojo streiko. Dabar vėl žarstomi pažadai ir jokio konkretaus kalbėjimo, kaip galima būtų spręsti susidariusią situaciją. Todėl mums nieko kito nebeliko, kaip streikuoti. Tai paskutinis mūsų kovos būdas“, – „Sekundei“ tvirtino R. Adamkevičienė.
Realybė prasilenkia su statistika
Šis streikas, skirtingai nei lapkričio mėnesį dvi valandas trukęs įspėjamasis, bus neterminuotas, tačiau pedagogai viliasi kuo greičiau pradėti dirbti savo tiesioginį darbą. Krekenavos M. Antanaičio gimnazijoje mokytojų streiko metu vaikams pamokos nevyksta, jiems paankstintos žiemos atostogos.
„Streikas vyks neterminuotai, bet tikimės, kad būsime išgirsti ir ugdymo procesas nesitrikdys, kad atsiras gera valia spręsti problemas. Mes nesitikime, kad jos bus išspręstos čia ir dabar, bet dialogas turi būti“, – teigė mokykloje veikiančios profesinės sąjungos pirmininkė.
Mokytojams pikta, kad švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio pateikiami skaičiai apie mokytojų darbo užmokestį gerokai prasilenkia su realybe. Vien jų gimnazijoje bene trečdalis pedagogų neturi viso darbo krūvio.
„Kiekvieną rugsėjį į mokyklą grįžtame su baime, ar gausime iki tol turėtą krūvį, ar nesumažės pamokų. Situacija tokia, kad mažėjant vaikų skaičiui ir krepšelio dydžiui, nebėra iš ko mokėti algų. Bet žmonės susitaiko su mažesniu krūviu ir toliau dirba, juk rasti darbą kaime nėra taip lengva“, – kalbėjo R. Adamkevičienė.
Gimnazijos pavaduotoja ugdymui Laima Auglienė teigė, kad krepšelio metodika jų mokyklai itin nepalanki. Gimnazija balansuoja ant ribos: kasmet skiriama pinigų tik mokytojų algoms ir mokesčiams „Sodrai“, o vadovėliams pirkti, mokymo priemonėms, kvalifikacijai kelti ar ekskursijoms pinigų nebelieka. Tiesa, dažnai metų pabaigoje perskirstant lėšas mokykla gauna papildomų pinigų, tačiau įstaigos vadovai niekada nežino, ar papildomų lėšų bus skiriama, ar ne.
„Nuo 2008 m. gyvename krizės režimu ir situacija kasmet tik blogėja. Norėdami išgyventi, privalome išlaikyti dideles klases, tad sunku ir vaikams, ir mokytojams. Nuolat kalbama, kad mokyklos privalo diegti naujausias informacines technologijas, bet kaip tai padaryti, kai negalime nieko įpirkti. Turime gal tik dešimt ketverių metų senumo kompiuterių, visi kiti – dar senesni. Siūlo susiveržti diržus, bet jau nebėra kur veržtis, nebent ant kaklo“, – ironizuoja L. Auglienė.
Laukia su viltimi
Mokykloje mokosi nemažai itin gabių jaunuolių, tačiau mokykla negali jiems sudaryti tinkamų sąlygų mokytis. Nors vienuoliktoje klasėje mokiniai gali rinktis individualų mokymosi planą, visi jų poreikiai negali būti patenkinti dėl lėšų trūkumo.
„Jeigu klasėje 30 mokinių, realiai mokytojas kiekvienam jų gali skirti vos vieną minutę laiko. Bet to maža, kiekvienas nori būti pastebėtas ir įvertintas, o kiek nuolat reikalaujančių dėmesio vaikų, kuriuos reikia drausminti, palaikyti tvarką. Galų gale mokytojas ne tik moko, bet ir auklėja. Būreliams ir popamokinei veiklai praktiškai pinigų neskiriama, tad po pamokų vaikai išeina į gatvę, tada darbo turi ir policija, o vėliau ir prokuratūra“, – kalbėjo mokytojai.
Dažnai akcentuojama, kad mokytojai streikuoja dėl didesnių atlyginimų, tačiau, pedagogų teigimu, ne atlyginimai svarbiausia. Tą supranta ir daugelis mokinių tėvų, todėl streikuojančius mokytojus palaiko ir vyresniųjų klasių mokiniai, ir tėvai.
„Mes kalbame pirmiausia apie mokymosi sąlygas vaikams. Seimo nariams, teisininkams, medikams atlyginimai buvo atkurti, krašto apsaugai papildomai pinigų atrado, o vaikams jau nebeliko. Krizės metais geranoriškai susimažinome algas, suprasdami šalies padėtį, bet krizė juk baigėsi, ekonomika kyla“, – piktinosi pedagogai.
Gimnazijos profesinės sąjungos pirmininkė R. Adamkevičienė teigė, kad pedagogus žeidžia ne tik atsainus valdžios požiūris į visą švietimo sistemą, bet ir valdžios žmonių, ypač švietimo ir mokslo ministro D. Pavalkio, nesolidus bendravimo tonas, peraugantis į grasinimus.
„Nenorime streikuoti, norime oriai dirbti savo darbą. Tai išbandymas ir mums patiems, vis dar viliamės, kad derybos prasidės ir artimiausiomis dienomis galėsime atnaujinti ugdymo procesą“, – sakė R. Adamkevičienė.
******
Priemones renkasi patys
Lina
Nežinau, gal jeigu streikuoja, vadinasi, taip reikia. Tik girdėjau, kad ne visi mokytojai streikuoja, anūkės mokykloje pamokos vyksta normaliai. Kiekvienas kovoja dėl savo gerovės ir jeigu kitaip neišeina, reikia imtis ir tokių priemonių.
Pensininkai ką gauna, to ir užtenka, juk mažiau visko ir reikia, o jauniems žmonėms norisi ir į renginius išeiti, ir drabužėlį gražesnį nusipirkti. Aš juos palaikau.
Netinkamas būdas
Paulina Rapkienė
Atvirai sakant, nesigilinau, dėl ko mokytojai streikuoja, mat mano anūkė mokosi Londone. Bet manau, kad reikėtų pirmiausia problemas spręsti dialogu, ieškoti kitų susikalbėjimo būdų. Nežinau, kiek mokytojai uždirba, tik girdėjau, kad po Naujųjų metų žada didinti algas visiems. Kita vertus, pensininkams pinigus grąžino, bet per tuos metus jie nuvertėjo.
Ne visi mokytojai ir atsiduoda savo darbui taip, kaip turėtų. Antraip tiek daug mokinių neieškotų papildomai korepetitorių. Nesakau, kad visi mokytojai vienodi, bet dalis yra tokių, kurie nori tik valandas atbūti.
Turi streikuoti vieningai
Jonas Rožėnas
Palaikau mokytojus visu šimtu procentų, tik problema, kad ne visi mokytojai eina streikuoti. Daugiau kaip pusė jų net neprisijungė prie streiko, nežinau, gal bijo prarasti darbą ar dėl kitų priežasčių. Turėtų visi vieningai ir draugiškai streikuoti, tik tada bus galima pasiekti savo tikslų, o dabar labai abejoju, ar apskritai jų kas nors klausys.
Lina DRANSEIKAITĖ
