Buvę „Yukos“ akcininkai, tarp kurių – įkaltintasis M.Chodorkovskis, prašo Strasbūro teismo priteisti iš Rusijos Federacijos 98 mlrd. JAV dolerių žalai atlyginti.
Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) pripažino, kad Rusija pažeidė naftos kompanijos „Yukos“ akcininkų teisę į nuosavybę. Tačiau skundas dėl žalos, vertinamos 98 mlrd. JAV dolerių (245 mlrd. litų), bus nagrinėjamas vėliau.
Strasbūre įsikūręs teismas, išnagrinėjęs „Yukos“ skundą, paskelbė, kad Rusija pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Nustatyta, kad teisės į nuosavybę buvo pažeistos 2000-2001 m., nors bendrovės akcininkai prašė pripažinti, kad jų teisės buvo pažeistos 2000-2003 metais.
Teismas taip pat paskelbė, kad Rusijos mokesčių institucijos atstovų veiksmai nebuvo politiškai motyvuoti. Teisėjai pasigedo įrodymų, kad bendrovei „Yukos“ buvo pateikta pernelyg didelė pretenzija dėl nesumokėtų mokesčių vien tik todėl, kad būtų sudarytos sąlygos vėliau valstybei perimti naftos įmonės turtą ir akcijas, kas ir buvo padaryta.
„Yukos“ skundo dalis, kurioje buvę bendrovės akcininkai prašo teismo priteisti iš Rusijos Federacijos 98 mlrd. JAV dolerių (245 mlrd. litų) žalai atlyginti, bus nagrinėjama vėliau. Tokia suma vertinama „neteisėtas nuosavybės atėmimas“. Konkretus skundo nagrinėjimo terminas kol kas nėra įvardytas.
„Yukos“ į EŽTT kreipėsi 2004 m. ir apskundė mokesčių institucijos veiksmus, kuriuos įvertino kaip neteisėtą nuosavybės perėmimą. Naftos bendrovė taip pat siekė įrodyti, kad jos akcininkų teisės buvo pažeistos ir bylos nagrinėjimo metu, kai įmonei pateikta mokesčių institucijos pretenzija dėl esą nesumokėtų mokesčių – vien 2000-2003 m. papildomai buvo priskaičiuota 19,6 mlrd. eurų (67 mlrd. litų) mokesčių. „Yukos“ nuomone, Rusija taip pat pažeidė konvencijos nuostatas, kurios numato asmens teisę į teisingą teismo procesą.
Vadinamoji „Yukos“ byla – vienas skandalingiausių teismo procesų Rusijoje. 2000-ųjų pradžioje Rusijos valdžia apkaltino vienos didžiausių Rusijos naftos bendrovių vadovus nemokėjus mokesčių ir įvykdžius kitus ekonominius nusikaltimus. Po kontraversiško tyrimo bendrovei „Yukos“ buvo paskelbtas bankrotas, jos akcijas ir kitą turtą perėmė valstybinė kompanija „Rosneft“, o buvęs vadovas Michailas Chodorkovskis ilgam atsidūrė už grotų.
„Vakarų šalyse iki šiol daug kas laikosi nuomonės, kad ši byla – politiškai motyvuota. Tačiau Rusijos Federacijos valdžios atstovai tokius pareiškimus kategoriškai atmeta“, – rašo naujienų portalas „Ria Novosti“.
2004-2005 m. iš „Yukos“ buvo išieškota daugiau kaip 300 mlrd. rublių (24 mlrd. litų) – Rusijos teismai pripažino, kad būtent tiek mokesčių bendrovė nesumokėjo 2000-2004 m. Maskvos arbitražo teismas atmetė „Yukos“ skundą, kuriuo bendrovė siekė pripažinti neteisėtu savo antrinės įmonės „Juganskneftegaz“ pardavimą ir atlyginti patirtą žalą, vertintą 388,3 mlrd. rublių (31 mlrd. litų).
Įkalinimo priežastis – ne politika, o turtas?
EŽTT šiemet baigė nagrinėti ir buvusio „Yukos“ vadovo Michailo Chodorkovskio skundą ir gegužę paskelbė sprendimą. Teisėjai taip pasigedo įrodymų, kad M.Chodorkovskio įkalinimas buvo politiškai motyvuotas, tačiau nustatė nemažai kitų žmogus teisių pažeidimų dėl neteisėto arešto ir priteisė pareiškėjui iš Rusijos Federacijos 25,5 tūkst. eurų (88 tūkst. litų) žalos atlyginimo.
Prieš kelias dienas M.Chodorkovskis paskelbė straipsnį, kuriame tvirtino, kad jis už grotų atsidūrė ne dėl politikos, o tik dėl to, jog valstybė galėtų perimti jo įmonę. „Tie, kas sukonstravo man ir mano kolegoms baudžiamąją bylą, paprasčiausiai norėjo nemokamai perimti labiausiai šalyje klestėjusią naftos kompaniją, kurios rinkos vertė – beveik 40 mlrd. JAV dolerių (100 mlrd. litų – red. past.). Visa kita galėjo būti pretekstu, bet ne pagrindine puolimo priežastimi“, – rašo M.Chodorkovskis.
