Berčiūnuose visą savaitę šurmuliuoja jaunos šeimos su vaikais, vyresnio amžiaus žmonės. Visi jie nori pabendrauti su seniai matytais draugais, išmokti dekupažo, laiko planavimo, artistiškumo ir kitų paslapčių.
Susitiko Berčiūnuose
Šią savaitę Berčiūnuose prasidėjo pirmą kartą Lietuvoje surengta ateitininkų sendraugių stovykla „KompASaS 2012“. Joje vyksta diskusijos tikėjimo, tautiškumo, visuomeniškumo ir kitais klausimais, be to, gausu įvairių pramogų ir netikėtumų. Dalyviai jau turėjo progą susipažinti su ginkluote – ateitininkai apsilankė Karaliaus Mindaugo motorizuotajame pėstininkų batalione. Bistrampolio dvare žirgyno salėje klausėsi koncerto.
Kiekviena diena stovykloje pradedama mankšta, himnu ir vėliavos pakėlimu. Kasdien būna šv. Mišios, o vakarais po programos galima bendrauti su draugais ir naujais pažįstamais, visų laukia kūrybiniai užsiėmimai, žaidimai, vakaro programos prie laužo, šokiai ir pan.
Puoselėjo vertybes
Į Berčiūnus susirinko ateitininkai sendraugiai ir jų šeimų nariai, draugai bei visi, kam artimos Ateitininkų organizacijos idėjos, kas nori iš arčiau susipažinti su jos veikla. Stovyklautojai dalyvavo paskaitose, diskusijose ir užsiėmimuose. Jų tematika kasdien suskirstyta pagal pagrindines ateitininkų vertybes: katalikiškumą, šeimyniškumą, tautiškumą, visuomeniškumą ir inteligentiškumą.
Ateitininkų federacijos pirmininkė Rozvita Vareikienė atkreipia dėmesį į popiežiaus Benedikto XVI raginimą visuomenei atnaujinti savo tikėjimą ir tapti gyvu Prisikėlusio Kristaus ženklu.
„Kad tai pasiektume, visų pirma turime pasitikrinti, ar teisinga linkme einame ir kuo vadovaujamės, veikdami savo Tėvynės, tautos, Bažnyčios, šeimos labui. Stovykloje svarstome, kokią ateitį mes, ateitininkai, norime matyti ir ką galime nuveikti, kad ji tokia būtų“, – pasakoja R.Vareikienė.
Kiekviena stovyklos diena turi skirtingą temą, ji atskleidžiama paskaitoje. Pirmąją dieną stovyklautojai su ateitininkų dvasios tėvu vyskupu Gintaru Grušu diskutavo, kaip įsivaizduoja evangelizuotą Lietuvą, ar sugeba apginti savo tikėjimą.
Stovykloje nagrinėti tautiškumo ir visuomeniškumo klausimai.
Idėją mestelėjo amerikiečiai
Trečiadienį stovyklautojus į simpoziumą apie mokslą ir tikėjimą pakvietė Amerikos lietuvis daktaras Petras Kisielius.
Stovyklos dalyviai turėjo galimybę pasitikrinti savo žinias ir susikauti protų mūšyje. Daug dėmesio skirta šeimyniškumo principui. Šeimų konsultantė Nijolė Kukuraitienė stovyklautojams skaitė paskaitą, poroms vedė užsiėmimus.
Kol tėvai klausėsi paskaitų ar mokėsi, jų mažylius prižiūrėjo stovyklos vadovai. Taigi suaugusieji gali būti arčiau savo atžalų ir nereikia rūpintis, kur vaikus palikti.
„Mūsų tikslas – ne tik padėti šeimoms gerai praleisti vasaros atostogas, bet ir kartu puoselėti kultūros vertybes, – sako Ateitinininkų sendraugių sąjungos pirmininkė Jurgita Rakauskaitė. – Į stovyklas dažniausiai važiuoja ateitininkai nuo pradinukų, jaunučių iki studentų, bet šiais metais nutarėme, kad reikia šiek tiek pakeisti. Mes, sendraugiai, nebegalėjome dalyvauti stovyklose, mums reikėjo tik prisidėti prie jų organizavimo. Todėl ir kilo tokia idėja, nes Amerikoje yra kitaip. Sendraugiai ten renkasi su šeimomis ir stovyklauja kartu. Jie būtent mūsų ir klausdavo, kodėl mes taip nedarome.“
Pasak Jurgitos, tokios stovyklose puoselėja šeimyniškumą. Ji sako, kad užsienyje į tokias stovyklas renkasi kelios kartos – nuo pačių mažiausių iki vyriausių giminės atstovų.
Intelektualios temos
Jurgita džiaugiasi, kad stovykla sulaukė didelio susidomėjimo – atvažiavo apie 80 bendraminčių.
„Tai nėra labai daug, tačiau negalima sakyti, kad mažai“, – šypsosi J.Rakauskaitė. Pašnekovė neslepia, kad kaip pirmam kartui nuspręsta susiburti tik savaitei.
Pirmininkė teigia, kad programa labiau skirta suaugusiesiems, nes vyksta intelektualios paskaitos.
„Mes gvildename tikėjimo temas, kaip jį galima atnaujinti, skleisti pasauliui. Kiekviena diena tarsi sudėliota į penkias temas – katalikiškumą, tautiškumą, šeimyniškumą, inteligentiškumą ir visuomeniškumą, ką mes galime tose srityse atnaujinti, ką rasti naujo, ką pakeisti ir kaip prisidėti savo žiniomis prie gyvenimo gerinimo. Todėl ir mūsų stovykla ne veltui pavadinta„Kompasu“ – tam, kad suvažiavę čia pasitikrintume kryptį, kuria einame, ir ką turėtume daryti, kad pakeistume savo ateitį“, – aiškina Jurgita.
Pasak jos, programose pabrėžiama, kaip turėtų Lietuva atrodyti po dvidešimties metų ir ką reikėtų daryti, kad ši vizija išsipildytų.
„Pirmiausia reikia pradėti nuo savęs – būtina pačiam keistis“, – įsitikinusi pašnekovė.
Viena didelė šeima
J.Rakauskaitė sako, kad laisvesniu laiku stovyklautojai renkasi į grupeles, kad galėtų bendrauti, vieni iš kitų mokytis, vieni kitus geriau pažintų, džiaugtųsi katalikiškoje aplinkoje.
„Pavyzdžiui, rengiamos ekskursijos. Vieną dieną vykome į batalioną, Lietuvos kariuomenės atstovai parodė visą ginkluotę, įrangą. Kiekvienas galėjo pasisemti žinių, vaikai iš arti pamatė ginklus“, – pasakoja Jurgita. Pasak jos, Berčiūnuose susirinko viena didelė šeima ir jos nariai vieni kitais rūpinasi.
„Čia susitiko ir dalis žmonių, kurie kadaise, kai buvo maži, bendravo panašiose stovyklose. Mūsų tikslas – išlaikyti vienybę“, – teigia Sendraugių draugijos pirmininkė.
Šiemet Berčiūnuose vykstančiose ateitininkų stovyklose per patirtį ir veiklą dalyviai gilinasi į klausimus, kaip mylėti Tėvynę čia ir dabar, kaip kurti ateities Lietuvos kultūrą.
Jaučia atgaivą
P.Kisielius pasakoja, kad Amerikoje panašiose stovyklose dalyvauja apie du šimtus žmonių.
„Susibūrimuose gvildenami pasaulėžiūros klausimai, nes ateitininkams svarbiausia – Kristus. Mes tikime žmonijos praeitimi, dabartimi ir ateitimi. Būdami lietuviai Amerikoje mes stengiamės atnaujinti savo tautą ir vesti ją Kristaus link“, – tikina pašnekovas. P.Kisielius teigia, kad Amerikoje rengiamose stovyklose būna bent vienas svečias iš Lietuvos.
„Stovyklos – tai proga visoms kartoms susitikti ir pabendrauti“, – tvirtina Amerikos lietuvis. Jis prisipažįsta, kad noriai vyksta į Lietuvą ir bendrauja su bendraminčiais, nes jaučia, kad čia yra tarp savo žmonių.
„Man čia atgaiva. Tai nuo pirmos minutės jaučiu. Mane labai žavi, kad Lietuvos ateitininkų tikėjimas labai gilus, gyvas ir energingas. Žmonės yra užsidegę ir man tai tikra atgaiva“, – prisipažįsta pašnekovas.
Žavi aura
Su šeima į stovyklą atvykę vilniečiai mielai renkasi tokią poilsio formą, nes jiems kyla asociacijos su studentavimo laikais, kai patys buvo vaikų stovyklų vadovais.
„Norisi prisiminti, pabendrauti, susitikti su senais draugais“, – sako Rūta ir Vidmantas Petrukaičiai. Jaunas vyras tvirtina, kad ateitininkų stovykloje susitiko ir daugiau nei dešimt metų metų nesimatę žmonės. Vilnietė teigia, kad organizacijai prijaučia jau seniai, todėl šeima, sužinojusi, kad rengiama panaši stovykla, ilgai nedvejojo.
„Pirmiausia tai aplinkos pakeitimas, emocijos, nauji įspūdžiai, o stovykla žavi, nes joje labai gera aura“, – sako Rūta.
Vaida REPOVIENĖ
