Didžiausia vaikų pramoga netoli Panevėžio esančioje
„Trimito“ stovykloje – svaigintis prisismaugiant. Auklėtojų neprižiūrimi
nepilnamečiai prašosi draugų smaugiami, kad netekę sąmonės nusikeltų į spalvotų
vaizdinių pasaulį, o prabudę išgyventų nepaprastą lengvumo jausmą. Stovyklų
vadovai ir netgi miesto Švietimo skyriaus atstovai pavojingą pramogą tevadina
paistalais ir tiesiog juokingu dalyku, nors medikai perspėja, kad toks vaikų
žaidimas lengvai gali baigtis sunkia negalia visam gyvenimui ar netgi mirtimi.
Sunerimę tėvai skuba iš „Trimito“ nė nepasibaigus pamainai atsiimti savo vaikus.
Ką veikia vaikai, vadovai nežino
„Sekundės“ idėja aplankyti rajone veikiančias stacionarias vasaros stovyklas sulaukė netikėtos pabaigos. Išaiškinti faktai pribloškė korespondentus ir medikus, tačiau pedagogai mirtinai pavojingoms vaikų pramogoms liko abejingi.
Užsukus į Kaubariškyje veikiančią „Vaikystės šilelio“ stovyklą buvo matyti, kad vadovai atvažiavę rimtai dirbti. Vaikai nebuvo palikti be priežiūros.
Poilsiaujančiuosius stebėjo ne tik auklėtojai, bet ir policijos pareigūnai.
Tačiau tai, ką teko išvysti „Trimito“ stovykloje, apstulbino netgi visko mačiusius korespondentus. Vidurdienį atvykus į stovyklą surasti vadovus nebuvo lengva. Pasiteiravus stovyklautojų, kur rasti suaugusiuosius, šie gūžčiojo pečiais ir siūlėsi padėti paieškoti. Tuo tarpu vaikus prižiūrėti privalantys auklėtojai pasislėpę už namelio rūkė. Išlindęs iš namelio vadovas, pamatęs svetimus, tuojau spruko vidun. Vyriškio koordinacija ir judesiai kėlė rimtų įtarimų dėl jo blaivumo.
Be priežiūros palikti vaikai darė ką norėjo: važinėjosi riedučiais ir su jais šokinėjo per specialiai ant takelio sugulusius bendraamžius, keliese mušė vieną, kol šis prapliupo verkti.
Tačiau labiausiai apstulbino masinė vaikų pramoga – prismaugimas. Po dvidešimt ir daugiau vaikų grūdosi į namelius ir laukė eilėje, kol bus „užmigdyti“. Stovyklautojų žaidimas priminė kalėjimo pramogas.
„Migdomasis“ atsistodavo prie sienos, kitas jo kaklą stipriai smaugdavo rankšluosčiu ar tiesiog delnais. Po kelių sekundžių smaugiamasis griūdavo ant grindų be sąmonės. Po minutę ar mažiau trukusios nesąmoningos būklės nepilnametis atsibusdavo apimtas lunatiškos būsenos. Pavojingas žaidimas tęsėsi, o kažkur kieme rūkantys vadovai nesuko galvos, ką veikia jų priežiūrai tėvų palikti į namelius susigrūdę vaikai.
Stovykloje išmoko svaigintis
Viename iš namelių užsidariusios „Trimito“ administratorė Emilija Gudelionienė ir koordinatorė Daiva Naričiūtė korespondentus pasitiko apgailestaudamos, kad pavėlavome į pamainos uždarymo šventę.
„Labai sklandžiai šita pamaina praėjo. Kas dieną būdavo organizuojama po du renginius. Vaikų vienų nepalikdavome – vadovai kartu gyvendavo, pramogavo“, – gražiai pasakojo D.Naričiūtė. Pasiteiravus, ar ji žino, kad vaikai masiškai smaginasi smaugdami vieni kitus, koordinatorė puolė tikinti neva tokių atvejų „Trimite“ nėra buvę. Netgi pateikus akivaizdų įrodymą – nuotraukas su užfiksuotais „užmigdymo“ vaizdais, D.Naričiūtė puolė aiškų faktą neigti ir kaltinti fotokorespondentą.
„Čia kvailioja vaikai, ir tiek. Nusivedė į namelį fotografą ir pavaidino. Tikrai nematau čia nieko blogo“, – komentavo nuotraukas administracijos darbuotoja.
E.Gudelionienė ir D.Naričiūtė ryžtingai pasiūlė pasikalbėti su pačiais vaikais. Namelyje tvarkęsi berniukai atvirai pradėjo pasakoti apie vadovams nežinomas savo pramogas. „Reikia giliai kvėpuoti ir užmiegi. Turbūt todėl, kad miego arterijas užspaudžia“, – vienas per kitą kalbėjo stovyklautojai. Jie pasakojo netekę sąmonės matydavę visokius paveiksliukus, o prabudę jausdavosi apimti keistos lengvumo būsenos.
„Būna gera, tik rankos nutirpusios“, – įspūdžiais dalijosi nepilnamečiai. Jiems tokia pramoga nepasirodė pavojinga – vaikai įsitikinę, kad nieko blogo negali atsitikti vien dėl to, kad miegančiajam kristi ant žemės neleidžia jį laikantys draugai. Nepilnamečiai prisipažino taip atsipalaiduoti išmokę būtent „Trimite“. „Kol nebuvome stovykloje, žinojome apie tokį dalyką, bet netikėjome. Dabar patys įsitikinom“, – atvirai pasakojo.
Koordinatorei juokinga
Taip nuoširdžiai jiems bepasakojant korespondentei už nugaros stovinti D.Naričiūtė grimasomis stengėsi nutildyti šnekius paauglius. E.Gudelionienė ketino išgauti vaikų prisipažinimą, kad ši istorija tėra išgalvota.
„Nejaugi jūs dabar teisybę kalbate? Argi nefantazuojate? Jūs pasakykite, ar tikrai čia teisybė?“ – E.Gudelionienė spyrė nepilnamečius paneigti žurnalistams išsakytus žodžius. Vis dėlto vaikiškas nuoširdumas nesileido į suaugusiųjų žaidimą. „Teisybė, tikrai!“ – vienas per kitą tvirtino berniukai.
Po tokio iš vaikų gauto šalto dušo administratorė tikino esanti priblokšta ir neva apie tokias pramogas pirmą kartą išgirdusi. „Čia naujiena man. Garbės žodis! Eisiu su vadovais pasikalbėti. Daug vilniečių pamainoje turime. Gal jie ir užvežė čia tokį žaidimą“, – ėmėsi spėlioti E.Gudelionienė. D.Naričiūtė prisiminė pati tokiomis pramogomis užsiimdavusi vaikystėje ir nematė nieko blogo. „Čia tik juokingas dalykas“, – aiškino stovyklos koordinatorė.
Plačiau skaitykite liepos 22 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
H.Kudirkos nuotr. „Trimito“ stovykloje smaugimas siekiant patirti trumpalaikę komą – masinė pramoga, galinti pasibaigti sunkia negalia ar net mirtimi.
