Pareikalavo ataskaitos
Autobusų stoties miesto centre nebeliks. Po ilgų diskusijų taip nusprendė vakar posėdžiavusi miesto Taryba. Miesto Savivaldybės Ekonomikos skyriaus vedėjas Antanas Stoka šį sprendimą pavadino istoriniu. Jis sakė nuo 1977 metų gyvenantis Panevėžyje ir jau tada buvo svarstomas stoties iškėlimo klausimas. Kniaudiškių gatvėje net buvo statomi namai – ekranai.
Autobusų stoties iš miesto centro iškėlimo, o tiksliau – investuotojo parinkimo Panevėžio autobusų parko bendrovės valdomo nekilnojamojo turto optimalaus panaudojimo ir vystymo projektui įgyvendinti jungtinės veiklos sutarties pagrindu klausimas svarstytas ilgiau nei kiti 25 buvusieji darbotvarkėje. Negana to, Liberalų ir centro frakcija pareikalavo mero Vito Matuzo atsakyti, kaip rengiami projektai ir kaip jie įgyvendinami. Liberalcentristai pareiškė, kad atmestas 20 milijonų litų vertės V.Alanto gatvės tiesimo projektas, nepritarta 8 milijonų litų vertės žvyruotų gatvių asfaltavimo programai. Stringa ir kiti išliaupsinti projektai. Meras pažadėjo, kaip ir dera, atsakyti per dešimt dienų.
Pradėjus svarstyti autobusų stoties iškėlimą iš miesto centro, Alvydas Misiūnas pabrėžė, kad pirmiausia reikia išspręsti privačių lėšų pritraukimo, eismo sureguliavimo ir gyventojų patogumo klausimus. Anot jo, pagal pateiktą projektą siūloma išspręsti tik vieną jų – kaip pritraukti lėšų. Politiko teigimu, transporto srautai miesto centre tik padidėtų, nes beveik pusės hektaro teritorijoje galima pastatyti tik parduotuvę. Be to, ir keleivių patogumui nepasitarnaus į miesto pakraštį iškelta stotis. A.Misiūnas aiškino: geriausia, kad viena šalia kitos būtų autobusų ir geležinkelio stotys, kaip kad yra Šiauliuose, Alytuje ir kitur. Todėl reikėtų Tarybai pateiktą projektą skaldyti į du: stoties ir pačio Autobusų parko bazės renovavimą. Jis siūlė klausimo svarstymą atidėti iki kito Tarybos posėdžio.
Nuomonės išsiskyrė
Vytautas Steponas Buterlevičius, A.Misiūno siūlymą pavadinęs įdomiu, nusistebėjo, kad jis nebuvo pateiktas svarstyti komitetams. Pasak jo, niekur civilizuotame pasaulyje autobusų stočių miestų centruose nėra, nes tai papildomas triukšmas, tarša. Politikas priminė, kad buvo atlikta keletas galimybių studijų ir jos parodė, jog geriausia stotį iškelti į dabartinę Autobusų parko teritoriją. Be to, sprendimo priėmimo vilkinimas miestui gali nemažai kainuoti.
Vidas Balakauskas sakė, kad po atliktų tyrimų tokios Taryboje sklandančios idėjos sukelia abejonių. Jis sakė esantis nustebęs, kodėl liberalcentristai neprieštaravo, kai miesto centre buvo statomi prekybos centrai (A.Misiūnas buvo susijęs su „Maximos“ statyba). Politikas ragino autobusų stoties iškėlimo istorijoje dėti tašką ir liautis juokinti žmones.
Ūkio ir aplinkosaugos komitete jo pirmininkas Ramūnas Vyžintas, pritaręs sprendimo projektui Taryboje, jau tvirtino, kad jam kilę kai kurių abejonių, todėl irgi siūlė sprendimo nepriimti. Jo teigimu, projektą reikėtų skaidyti į du ir stoties bei paties parko rekonstrukciją siūlyti skirtingiems investuotojams. R.Vyžintas irgi teigė, kad miesto centre pastačius dar vieną prekybos centrą eismo intensyvumas dar padidėtų. Padidėtų trauka į prekybos centrą ir į miesto centrą iš autobusų stoties. Be to, politikui abejonių kėlė, kad investuotojas vietoje stoties nepastatytų tai, kas jam šaus į galvą.
Priminė strateginį planą
Panevėžio autobusų parko vadovas Rimantas Petukauskas patikino, kad parenkant investuotoją yra numatyti du „saugikliai“. Jo pateiktą projektą turės tvirtinti Taryba, o investuotojo parinkimo sutartyje yra nurodoma, kad visus darbus jis turės derinti su Savivaldybe. Direktoriaus teigimu, išskaidžius projektą į du, vienas iš jų nieko nesudomintų. Be to, stočiai iškelti ir parko bazei atnaujinti reikia gerokai daugiau nei vertinamas visas bendrovės turtas. R.Petukauskas priminė, kad pagal Tarybos patvirtintą strateginės plėtros planą buvo numatyta stotį iškelti, todėl kiti variantai nenagrinėti.
Kad klausimo svarstymas būtų atidėtas, pritarė ir Julius Beinortas, nes atiduodant miesto centrą dar nežinia, kas ir ką ten pastatys, mat yra įvairiausių landų. Politikas teigė, kad aštuoni iš dešimties keleivių stoties iškėlimui nepritaria. Anot jo, naujoji vieta patogi nebent tik pirmiau mūsų išėjusiesiems į Ramygalos gatvės kapines.
Balsavimų maratonas
Sprendimo projekto tvirtinimui prieštaravusių liberalcentristų iniciatyva buvo surengtas balsavimas dėl klausimo svarstymo atidėjimo iki kito posėdžio. Tačiau už šį siūlymą balsavo tik aštuoni Tarybos nariai (liberalcentristai ir valstietės liaudininkės). Tada J.Beinortas pareikalavo vardinio balsavimo, kad panevėžiečiai žinotų, kaip už istorinį sprendimą balsavo jų išrinktieji. Teisės skyriaus vedėjai Irmai Masiliūnienei paaiškinus, kad vardinis balsavimas gali būti surengiamas tik to pageidaujant kuriai nors frakcijai arba trečdaliui Tarybos narių, buvo balsuota dar kartą. Trečdalis buvo už vardinį balsavimą. To paties Liberalcentristų frakcijos vardu paprašė V.Jakštas. Tačiau Taryba vardiniam balsavimui nepritarė. V.Jakštas replikavo, kad valdančioji dauguma išsigando vardinio balsavimo, o vicemeras Kastytis Vainauskas atkirto, kad niekas slapto balsavimo neprašo. Visi mato, kaip kas balsuoja.
Surengus paskutinį balsavimą 16 iš 25 posėdyje dalyvavusių Tarybos narių pritarė sprendimo projektui. Tik J.Beinortas buvo prieš. Didžiausi oponentai liberalcentristai susilaikė.
Gintautas SUBAČIUS
S.Kašino nuotr. Į bendrovei svarbaus klausimo svarstymą R.Petukauskas (centre) atėjo pasiramsčiuodamas ramentais.
