Silpnas vokiečių ūkio augimas ir stabtelėjusi Prancūzijos ekonomika iškels klausimų apie euro zonos ekonomikos stiprumą.(Reuters/Scanpix nuotr.)
Antrąjį šių metų ketvirtį Vokietijos ekonomikos augimas gerokai sulėtėjo. Palyginti su pirmuoju ketvirčiu, šalies ūkis augo vos 0,1 proc. (Naujos paskutinės 3 pastraipos)
Toks menkas Vokietijos ekonomikos augimas neatitiko ekonomistų prognozių. 33 agentūros „Bloomberg“ apklausti ekonomistai prognozavo, kad ekonomika augs bent 0,5 proc.
„Vokietijos duomenys yra neabejotinai nuviliantys. Viskas rodo, kad euro zonos ekonomika antrąjį ketvirtį buvo atsidūrusi sąstingyje“, – sakė „Citigroup“ ekonomistas euro zonai Juergenas Michelsas.
Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, Vokietijos ekonomika augo 2,8 proc. O pirmąjį ketvirtį ji ūgtelėjo 1,3 proc.
Vokietija iki šiol tempė aukštyn visą euro zonos ekonomiką. Tad silpnas vokiečių ūkio augimas ir stabtelėjusi Prancūzijos ekonomika neabejotinai iškels klausimų apie euro zonos ekonomikos stiprumą.
Reaguodamos į silpną Vokietijos ekonomikos augimą antradienį smuko Europos akcijų rinkos. Indeksas „Stoxx Europe 600“ krito 0,7 proc. O Vokietijos DAX – 0,9 proc. Žemyn traukė ir euras, jis smuktelėjo 0,4 proc. iki 1,4385 JAV dolerio.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel kiek vėliau antradienį susitiks su Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy ir aptars tolimesnius kovos su skolų krize žingsnius. Jie abu kartu su Europos centrinio banko (ECB) pareigūnais spaudžia periferines ekonomikas vykdyti daugiau taupymo programų ir balansuoti savo biudžetus. Tačiau kartu baiminamasi, kad mažindamos išlaidas vyriausybės pakenks ekonomikos augimui.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde interviu „Financial Times“ paragino vyriausybes taupymo planus suderinti su ekonomikos skatinimu, kad išvengtų recesijos. C. Lagarde pripažino, kad vyriausybės turi mažinti skolas, tačiau pabrėžė, kad paspaudusios stabdžius pernelyg staigiai jos pažeistų ekonomikos atsigavimą ir pakenktų darbo rinkai.
ECB praėjusią savaitę išleido rekordinius 22 mlrd. eurų pirkdamas euro zonos vyriausybių obligacijas ir taip mėgindamas išvengti skolų krizės plitimo. Toks banko žingsnis greičiausiai paskatins debatus apie euro zonos obligacijų sukūrimą.
Kai kurie ekonomistai teigia, kad tai būtų bene vienintelis realus kelias skolų krizei spręsti. Tam pritaria Italijos ekonomikos ministras Giulio Tremonti. Ilgą laiką šiai idėjai priešinosi Vokietijos pareigūnai, tačiau pirmadienį pasirodė pirmieji palaikymo ženklai – tam pritarė šalies eksportuotojų asociacija.
Vis dėlto N. Sarkozy spaudos tarnyba pareiškė, kad bendrų euro zonos obligacijų sukūrimas Prancūzijos prezidento ir G. Merkel susitikime nebus aptariamas. O Vokietijos vyriausybės atstovas pareiškė, kad ministrų kabinetas susitikime nesitiki didesnio proveržio. Didesnio progreso nesitiki ir akcijų rinkos.
Euro zonos ekonomika irgi lėtėjo
Europos ekonomikos augimas taip pat lėtėjo kiek smarkiau, nei prognozavo ekonomistai. Euro zona, palyginus su pirmuoju ketvirčiu, kai augimas siekė 0,8 proc., ūgtelėjo vos 0,2 proc. Tai – prasčiausias rezultatas nuo 2009-ųjų pabaigos, kai ji „išlipo“ iš recesijos.
Palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, euro zonos ekonomika ūgtelėjo 1,7 proc.
„Išorinė paklausa silpnėja, kai kuriose periferinėse valstybėse griežtinama fikalinė politika. Antrąjį pusmetį ekonomika gali toliau stagnuoti, kyla recesijos atsinaujinimo grėsmė“, – „Bloomberg“ sakė vyresnysis „ING Groep NV“ ekonomistas Amsterdame Martinas van Vlietas.
