Savaitgalį aktyviausi, daugiausia pastangų savo kraštui gražinti skiriantys Panevėžio rajono žmonės linksminosi tradiciniame bendruomenių sąskrydyje.
Linksmybės – prie Nevėžio
Kasmet vykstantis rajono bendruomenių sąskrydis šiemet – jau aštuntas. Vis kitame rajono krašte rengiamas, šiais metais jis pasiekė Miežiškius. Susibūrimų, dalijimosi patirtimi, linksminimosi tradicija pradėta tada, kai rajone buvo bendruomenių kūrimosi bumas. Būtent prieš aštuonerius, devynerius, dešimt metų įkurtos daugelis rajono bendruomenių. Jų dabar – net 58-ios. 54-ios iš jų – Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos narės.
Jų atstovai kasmet renkasi į vasaros sąskrydžius, juose ne tik linksminasi, bet ir dalykiškai bendrauja, sužino, ką veikia kolegos, pasidžiaugia savo laimėjimais.
Šiųmečio sąskrydžio tema ir šūkis – „Mus jungia Nevėžis“. Pasak renginio šeimininko, Miežiškių seniūno Albino Jacevičiaus, iš 209-ių Nevėžio kilometrų net 80 driekiasi per Panevėžio rajoną – daugelis gyventojų įsikūrę prie šios upės. Todėl ir nemažai dainų, žaidimų, pramogų sąskrydyje sieta su upe, su vandeniu.
Viena įdomiausių šventės pramogų tapo varžybos, per jas bandyta kuo greičiau įsikabinus virvių pereiti Nevėžį. Kitos renginio dalyvius žavėjusios linksmybės – Miežiškių seniūnijos kultūros centro kolektyvų koncertas, sportinės varžybos, drauge dainuotos dainos, šokiai, dovanos, sveikinimai.
Džiugina aktyvumas
Į sąskrydį susirinko per 300 žmonių, atstovavusių 35-ioms bendruomenėms. Susitikti su bendraminčiais atvyko visų Vadoklių, Smilgių, Miežiškių, Naujamiesčio, Raguvos seniūnijų bendruomenių atstovai, kitoms seniūnijoms atstovavo ne visos jose veikiančios bendruomenės. Anot Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininko Rimanto Banevičiaus, šie skaičiai nerodo bendruomenių aktyvumo arba pasyvumo. Esą yra įvairių aplinkybių, ne kiekvienam leidžiančių atvykti į kasmetį susitikimą. O šiaip jau visos bendruomenės, pasak pirmininko, gana aktyvios ir darbščios. „Anksčiau tikrai buvo tokių, apie kurias žinojome tik tai, kad jos įkurtos, o dabar visos juda, – sakė R.Banevičius. – Ir renginius organizuoja, ir socialinę atskirtį mažinančias programas vykdo, ir kitokiais projektais užsiima. Pastaraisiais metais bendruomenės itin rimtai ėmėsi projektinės veiklos, pritraukė labai daug lėšų materialinei bazei stiprinti, kaimų aplinkai gražinti, kultūros paveldui, tradicijoms puoselėti.“
Visą straipsnį skaitykite liepos 25 d. „Sekundėje“.
Jurga ŠVAGŽDIENĖ
