Ciklonas, per pastarąsias tris dienas atnešęs smarkias liūtis, tolsta į šiaurės rytus. Kartu su juo – ir Panevėžio rajono ūkininkų viltys sulaukti gero derliaus. Žemdirbiai kol kas tik akimis matuoja padarytą žalą, tačiau akivaizdu, kad grūdų derlius bus kur kas menkesnis ir prastesnis, nei buvo laukta. Apsemti bulvienojai taip pat nekelia optimizmo.
Nuplovė viltį
Liepos 4 dieną iš pietų Lietuvą pasiekusi žemo slėgio sritis ilgąjį savaitgalį į daugelį rajonų atnešė smarkų ir ilgai trunkantį lietų. Nuo liepos 6-osios 21 valandos iki liepos 7-osios 9 valandos Panevėžio rajone kai kur prilijo itin gausiai. Daugelyje vietų buvo užregistruotas stichinis lietus – toks skelbiamas, kai prilyja daugiau nei 50 milimetrų. Panevėžio rajone liūtis pripylė 53 milimetrus vandens, arba tik 21 milimetrą mažiau, nei vidutiniškai prilyja per visą liepos mėnesį. Stichija išguldė javus, paskandino bulvių ir kitų daržovių laukus.
Ant pažliugusios žemės likę ūkininkai mintyse jau skaičiuoja nuostolius. Galima sakyti, kad liūtys jau nuplovė kai kurių Panevėžio rajono ūkininkų viltis sulaukti gero derliaus.
„Skęsta bulvės, mirksta vandenyje ir stichijos išguldyti javai. Iki liūties daugelis ūkininkų savo galimybes uždirbti iš šių metų derliaus vertino kaip labai geras, o dabar jau aišku, kad kai kuriems tos viltys neišsipildys, – „Verslo vartams“ sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas Albinas Jacevičius. – Labiausiai pasėliai nukentėjo Ramygalos ir Smilgių seniūnijose. Kai kurias seniūnijas liūtis aplenkė.“
Kiek bus prarasta derliaus, anot pašnekovo, spręsis per artimiausias dvi savaites – jeigu nustos pylęs lietus ir pašildys saulė, praradimas bus mažesnis, o kai kurie ūkininkai žalos išvengs.
Lietuvos žemės ūkio konsultacijos tarnybos Panevėžio biuro specialistas augalininkystei Vygantas Keturakis taip pat nedrįsta prognozuoti ūkininkų praradimų, tačiau mano, kad labiausiai gali būti nukentėję ankstyvųjų javų veislių pasėliai. Specialisto nuomone, Panevėžio rajone liūtis išguldė apie 30 procentų javų pasėlių.
„Sunku taip greitai įvertinti liūties padarinius žemės ūkiui. Kai kurie javai yra pradinės brendimo stadijos, todėl pagerėjus orams tokie pasėliai šiek tiek atsigautų, – tvirtina jis. – Tačiau ankstyvųjų veislių pasėliai jau dabar atrodo liūdnai. Gali būti, kad kai kuriuose Panevėžio rajono laukuose jau žuvo 10-20 procentų derliaus.“
Panevėžio rajono ūkininkų nuotaika būtų dar prastesnė, jeigu liūties išbandymo nebūtų atlaikę melioracijos įrenginiai. Jų būklę rajone Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas A.Jacevičius pagal dešimties balų sistemą įvertino 7-8 balais.
Artėja metas apsispręsti
Dalis derliaus bus prarasta ir per javapjūtę. Dėl sudėtingesnių pjūties sąlygų bus sudėtingiau iškulti javus.
„Bus prastesnė ir grūdų kokybė, – prognozuoja Panevėžio rajono ūkininkų vadovas A.Jacevičius. – Tačiau skelbti aliarmą dar ankstoka. Kaip jau minėjau, viskas priklausys, kokios bus trys paskutinės liepos dekados – jeigu lis, aliarmo mygtukas gali būti nuspaustas.“
Kalbant apie niūrių nuotaikų apimtus ūkininkus, galima spėti, kad dalis jų vos tik nuėmę derlių kreipsis į valstybę kompensacijų.
„Kol kas Panevėžio rajono ūkininkai apie tai nešneka. Galbūt ir dėl to, kad neseniai gavo kompensacijas už praėjusių metų sausros padarytus nuostolius“, – sako A.Jacevičius
Valstybė Lietuvos žemdirbiams, nukentėjusiems nuo praėjusiais metais šalį užklupusios sausros, jau sumokėjo beveik 60 milijonų litų. 2006 metų gamtos stichijos (speigai metų pradžioje ir sausra) šalies žemdirbiams pridarė 695 milijonus litų žalos. Lietuvos žemdirbystės instituto direktoriaus pavaduotojas Vytautas Ruzgas informavo, kad ir šiemet dėl nepalankių žiemojimo sąlygų nukentėjo didelė dalis žieminių pasėlių: sunyko apie 80-90 procentų rapsų, tiek pat miežių ir apie 50-60 procentų kviečių.
„Stichijos, o ypač ką tik praūžusi, gali padėti ūkininkams apsispręsti dėl pasėlių draudimo. Pastarieji keleri metai rodo, kad žemės ūkiui gerų metų mažėja, – tikina A.Jacevičius. – Vertindami praėjusių ir šių metų nuostolius ūkininkai galės lengviau paskaičiuoti, verta jiems draustis ar ne.“
Siūlys pataisytą modelį
Jau rugsėjį ūkininkams bus atiduotas svarstyti pataisytas pasėlių draudimo modelis. Jį pateiks vienintelė šalyje tokią draudimo paslaugą pasiruošusi teikti vokiečių kapitalo draudimo bendrovė „Vereinigte Hagel“.
Europos šalyse draudimo sistema yra visuotinė, daugelyje valstybių apdraudžiama iki 70 procentų visų pasėlių. ES šalyse gyvuoja trys draudimo sistemos: valstybinė, mišri ir privati. Pastaroji, kurioje valstybė visiškai nedalyvauja, paplitusi Skandinavijos šalyse, vidurio ir pietų Europoje į draudimo sistemą labai aktyviai įsitraukia valstybė.
Koks bus pasiūlytas modelis, dar nežinoma. Tačiau akivaizdu, kad šalies žemdirbiai kol kas abejingi draudimo rinkai. Į tai ne kartą jų dėmesį yra atkreipusi ir žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė.
Kad ūkininkai nedega noru drausti pasėlius, iš dalies pripažįsta ir Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas A.Jacevičius.
„Žemdirbių norą ar nenorą draustis lems draudimo įkainiai. Jeigu jie bus dideli, žmonės gali apsispręsti nekeisti įpročių, – tvirtina A.Jacevičius. – Pavyzdžiui, rapsų pasėliai ypač nukenčia kas treti metai, todėl, užuot mokėję draudimo įmokas, žemdirbiai gali pasirinkti riziką prarasti vieną iš trijų derlių“.
Tačiau draudikai skelbia, kad, jei besidraudžiančiųjų būtų daug, tuomet ir draudimo įkainiai būtų mažesni. Be to, praėjusiais metais Lietuvai pavyko gauti ES Komisijos leidimą 50 procentų draudimo įnašų dengti iš valstybės biudžeto.
Kol kas situacija ypatinga – nėra draudimosi paklausos ir yra tik viena bendrovė, kuri pasirengusi teikti tokias paslaugas.
Prognozės raminančios
Atnešęs liūtis ciklonas tolsta į šiaurės rytus. Slėgis kyla. Šią savaitę numatomi permainingi orai. Lis, daugiausia trumpai ir tik vietomis, – praneša Lietuvos meteorologai.
Tolesnei nei trys dienos ateičiai orų prognozes skelbiantis Rusijos hidrometeorologijos centras mūsų žemdirbiams praneša dar geresnes žinias. Pagal jų skaičiavimus, Lietuvoje, pradedant liepos 16 diena ir baigiant liepos 20 diena lietaus tikimybė bus nedidelė ir ypač mažai tikėtinas didelis lietus. Oro temperatūra visą kitą savaitę svyruos nuo 26 laipsnių iki 31 laipsnio karščio.
Panašūs orai – gal vienu kitu laipsniu vėsesni – turėtų išsilaikyti iki rugpjūčio 6-osios. Lietaus tikimybė maždaug kas trečią dieną. Vėliau orai, pranešama, gali atvėsti iki 18-23 laipsnių šilumos ir padidės lietaus tikimybė. Tačiau jau nuo šešioliktos mėnesio dienos į Lietuvą vėl turėtų sugrįžti karštis.
Darius SKIRKEVIČIUS
A.Repšio nuotr. Gali būti, kad kai kuriuose Panevėžio rajono
laukuose liūtis jau pražudė 10-20 procentų derliaus.
