Lietuvą talžiusi stichija kai kuriuos Panevėžio rajono kaimus tarsi nubloškė toli į praeitį.
Nuvirtę medžiai ir nutrauktos elektros linijos žmones paliko ne tik be elektros – kai kur dingo vanduo, neveikia internetas ir mobilusis ryšys, o gyventojai net negali pranešti apie gedimus ar susisiekti su artimaisiais.
Seniūnai pripažįsta neprisimenantys tokios situacijos, kai ištisi kaimai būtų taip ilgam atkirsti nuo įprasto gyvenimo.
Ir be elektros, ir be ryšio
Skaudžiausi audros padariniai – Raguvos seniūnijoje. Be elektros liko ne tik pats miestelis, bet ir aplinkiniai kaimai.
Kartu su elektra daugelyje vietų dingo arba itin suprastėjo interneto ir mobiliojo telefono ryšys.
Dėl to seniūnijos vadovui sunku susidaryti tikrąjį situacijos vaizdą – dalis gyventojų paprasčiausiai negali prisiskambinti ir pranešti apie problemas.
Pasak Raguvos seniūno Aurimo Jurevičiaus, šiuo metu dar veikia „Tele2“ ryšys, tačiau kitų operatorių tinklas daugelyje vietų trūkinėja arba visai neveikia. Tokios situacijos, kai po audros žmonės liktų ne tik be elektros, bet ir be galimybės susisiekti telefonu, seniūnas sako neprisimenantis.
„Prieš keletą metų praūžusi audra taip pat buvo pridariusi nemažai nuostolių, bet kad gyventojai liktų net be telefono ryšio, dar nėra buvę. Mes ir patys seniūnijoje sėdime be elektros, neveikia telefonai, internetas. Atsidūrėme akmens amžiuje“, – pasakoja A. Jurevičius.
Pasak seniūno, elektros tiekimas Raguvos seniūnijoje nutrūko šeštadienį apie 17 valandą.
Nuo tada žmonės gyvena nežinioje – vieni gauna pranešimus, kad gedimai bus pašalinti iki rugpjūčio 25-osios, kitiems nurodoma dar vėlesnė data, o kai kuriems žadama, kad elektra atsiras artimiausiu metu.
Mat stichijos padariniai skirtingose vietovėse labai nevienodi. Pavyzdžiui, Šiluose nulūžusi eglė nutraukė elektros liniją, todėl tvarkyti galbūt reiks ne vieną dieną.
A. Jurevičius pripažįsta, kad ir pačiam susisiekti su elektros tiekėjais sudėtinga – skambinant telefono linijos nuolat užimtos.
Skųstis nepratę
Dingusi elektra – ne vienintelė problema.
Jai nutrūkus, dalis Panevėžio rajono žmonių liko ir be vandens. Ypač sudėtinga situacija daugiabučių gyventojams.
„Individualių namų savininkai dar nuo senų laikų turi lauko tualetus ir šulinius, jiems kiek lengviau, o daugiabučių gyventojams išvis liūdna. Kai kur kanalizacija veikia, o kitur, kur kanalizacijos tinklai nauji, su perpumpavimo stotimi, be elektros taip pat neveikia“, – pasakoja Raguvos seniūnijos vadovas.
Tiesa, iš rajono Savivaldybės jie sulaukė pažado, kad Velžio komunalinis ūkis bent kelioms valandoms per dieną atgabens elektros generatorių, kad būtų galima tiekti vandenį.
Pasak A. Jurevičiaus, ir taip nepavydėtiną situaciją apsunkina dar ir tai, kad niekur nebėra pirkti ar išsinuomoti elektros generatorių. Anot seniūno, Panevėžyje generatorių atsargos buvo tiesiog iššluotos, tad kai kurie raguviškiai net sekmadienio rytą išskubėjo į Vilnių, kad tik spėtų įsigyti šios įrangos.
Vis dėlto, nepaisant nepatogumų ir nežinios, A. Jurevičius pažymi kitą šios nelaimės pusę – kaimo žmonių susitelkimą.
Vieni kitiems padeda kaip tik gali: dalijasi vandeniu iš šulinio, leidžia pasinaudoti lauko tualetu ar kelioms valandoms paskolina savo generatorių.
„Kaimo žmonės labai skųstis nepratę. Kaimynai vieni kitiems draugiškai padeda. Gerai, kad dabar vasara. Žiemą toks ilgas elektros tiekimo sutrikimas būtų gerokai sunkesnis išbandymas. Lieka tikėtis, kad elektra į Raguvos seniūnijos kaimus sugrįš dar nesuspėjus išsekti gyventojų kantrybei“, – viliasi seniūnas.
Palikti nežinioje
Vadoklių seniūnijoje stichijos padariniai taip pat dar juntami visa jėga.
Pirmadienį be elektros, vandens ir ryšio buvo Vadokliai bei Mikėnai, o Alančių gyventojai ir dalis Jotainių – be elektros.
Kol kas nėra aišku, kada bus atnaujintas jos tiekimas – elektros tiekėjas konkrečių terminų gyventojams nepateikia.
Pasak Vadoklių seniūnės Mildos Tamokaitienės, iš pradžių gyventojams žadėta, kad elektra bus atkurta iki rugpjūčio 25-osios, vėliau terminas nukeltas.
Vadokliuose, anot seniūnės, lyg ir nėra nutrauktų elektros laidų, tačiau Alančiuose nuverstas elektros stulpas, o Jotainiuose nutraukta elektros linija.
Gyventojams tenka ieškoti ne tik alternatyvių elektros šaltinių, bet ir vietų, kur įmanoma pagauti mobiliojo ryšio signalą.
„Tam, kad būtų galima kažkam pasiskambinti, reikia labai ieškoti vietos, kur yra bent kažkoks ryšys“, – sako seniūnė.
M. Tamokaitienė neslepia, kad po kelių dienų gyvenimo be būtiniausių patogumų kantrybė ima sekti.
Vis dėlto žmonės supranta, kad šįkart stichija smogė ne vien jų kraštui – jos padariniai jaučiami visoje Lietuvoje, o elektros tinklus atkuriantys darbuotojai dirba didžiuliu krūviu.
„Kartais smagu pavakaroti be televizoriaus, romantiškai, žvakių šviesoje. Tačiau kai tokia situacija užsitęsia keletą parų, romantikos lieka vis mažiau. Po trijų dienų be elektros ir gyventojų kantrybė pradeda sekti. Deja, prisiskambinti į ESO neįmanoma“, – teigia M. Tamokaitienė.
Seniūnei teko ieškoti būdų, kaip registruoti gyventojų pranešimus apie gedimus.
Kai žmonės galėjo jai prisiskambinti, seniūnė informaciją perduodavo internetu, per ESO paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“. Kitų galimybių susisiekti su elektros tiekėju, pasak jos, praktiškai nebuvo.
Ironiška, tačiau nuo civilizacijos atskirta ir pati Vadoklių seniūnijos administracija – jos pastate nėra elektros, ryšio ir interneto. Kol kas darbuotojai imasi to, ką gali padaryti savo jėgomis: tvarko aplinką, šalina stichijos padarinius ir laukia, kol nutrūkęs ryšys su įprastu gyvenimu bus atkurtas.
„Esame atkirsti nuo civilizacijos, bet galime bent aplinką susitvarkyti“, – sako seniūnė.
Atsidūrė ties gyvybės ir mirties riba
Karsakiškio seniūnijoje pirmadienio popietę situacija po stichijos jau pradėjo gerėti – didelėje dalyje kaimų elektros tiekimas buvo atnaujintas.
Seniūnė Rima Jaškūnienė sako, kad nors gyventojams teko patirti nemažai nepatogumų, sudėtingesnėse situacijose netrūko kaimynų pagalbos.
Vienas jautriausių atvejų – sunkiai serganti moteris, kurios gyvybiškai svarbiai kvėpavimo įrangai būtina elektra. Nutrūkus elektros tiekimui, jos artimiesiems teko skubiai ieškoti sprendimo. Pagalbos ranką ištiesė kaimynai, turėję generatorių.
„Laimė, padėjo kaimynai, turėję galingą elektros generatorių. ESO taip pat buvo pažadėjęs atvežti generatorių, tačiau jo neprireikė“, – pasakoja R. Jaškūnienė.
Seniūnės teigimu, kadangi Karsakiškio seniūnijoje daugiabučių praktiškai nėra, individualių namų gyventojams daugiausia rūpesčių pridarė ilgesnį laiką neveikę šaldikliai. Vasaros pabaigoje jie dažname ūkyje būna pilni daržovių, uogų, mėsos ir kitų sukauptų gėrybių, todėl kelių dienų elektros tiekimo sutrikimas galėjo tapti nemažu nuostoliu.
Vis dėlto, pasak R. Jaškūnienės, pirmadienio popietę padėtis jau buvo gerokai ramesnė – elektros tiekimas daugelyje seniūnijos kaimų atkurtas.
Nepasiekiami ne tik gyventojams
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Edmundas Toliušis sako, kad situacija rajone tebėra sudėtinga – daugybė gyventojų vis dar neturi elektros, o kai kuriuose kaimuose nėra ir mobiliojo ryšio bei interneto.
Dėl to ne tik sunku suteikti pagalbą, bet ir surinkti tikslią informaciją apie stichijos padarytą žalą. Pasak E. Toliušio, rajono Savivaldybė stengiasi padėti gyventojams savo turimomis priemonėmis. Rajone surinkti elektros generatoriai perduoti Velžio komunaliniam ūkiui, kad šie būtų nuvežti į elektros neturinčias gyvenvietes. Generatoriai pirmiausia skirti vandens tiekimui užtikrinti – bent kelioms valandoms, kad žmonės galėtų apsirūpinti vandeniu.
„Blogai. Labai daug žmonių vis dar neturi elektros. O blogiausia, kad valstybinė įmonė ESO visiškai jokios informacijos neteikia, tik sausą statistiką“, – tvirtina E. Toliušis.
Jis pabrėžia: rajono Savivaldybė pati elektros tiekimo atkurti negali, todėl gyventojų priekaištai dėl neva rajono valdžios neveikimo ne visada yra pagrįsti. Pats administracijos direktorius teigia visą dieną nesėkmingai bandęs susisiekti su ESO.
„Nuo ryto iki vakaro bandžiau susisiekti su ESO, bet niekaip nepavyko. Tad normalu, kad ir žmonės pikti, tik ne visi supranta, kad tai ne Savivaldybės atsakomybė. Mes taip pat girdime priekaištus, kodėl nieko nedarome. Bet mes nesame elektros tiekėjai“, – aiškina administracijos direktorius.
Apnuogino bėdas
Pasak E. Toliušio, šiuo metu sudėtinga net įvertinti tikrąjį stichijos mastą.
Raguvos, Ramygalos, Karsakiškio ir Vadoklių seniūnijos, dalis Krekenavos seniūnijos kaimų nukentėjo itin stipriai.
Gyvenvietėse, kur elektros tinklai jau nutiesti po žeme, stichijos padariniai gerokai mažesni.
Prieš keletą metų Panevėžio rajonas taip pat susidūrė su stichija, kai kruša masiškai niokojo pastatų stogus. Tačiau tokio masto elektros tiekimo sutrikimo, kai tiek daug žmonių liktų be elektros, pasak E. Toliušio, iki šiol nėra buvę.
„Nesuvokiama, kaip šiais laikais net kelias dienas žmonės gali būti palikti be mobiliojo ryšio“, – sako rajono Savivaldybės administracijos vadovas.
Apie stichijos sukeltus sunkumus dar sekmadienį E. Toliušis kalbėjosi ir su Anykščių rajono meru Kęstučiu Tubiu. Ten padėtis kai kur dar sudėtingesnė – po audros maždaug parą nedirbo nė viena degalinė. Anykščių savivaldybei teko atgabenti generatorių, kad ugniagesiai gelbėtojai galėtų išvykti į iškvietimus ir šalinti nuvirtusius medžius. Prireikus pagalbos sulaukta ir iš ūkininkų – jie savo dyzelinu pildė gelbėjimo automobilių bakus.
Pasak E. Toliušio, tokios situacijos priverčia iš naujo įvertinti, kiek pasirengusios yra vietos bendruomenės ir institucijos, kai sutrinka pagrindinės infrastruktūros veikimas.
Todėl, anot jo, bus svarstoma, kokių priemonių imtis, kad panašios stichijos Panevėžio rajoną užkluptų geriau pasiruošusį.
Viena iš planuojamų priemonių – įsigyti daugiau elektros generatorių, kurie ištikus ekstremaliai situacijai leistų bent iš dalies užtikrinti gyventojams būtiniausias paslaugas.
„Papūtė rimtesnis vėjas ir apnuogino mūsų žaizdas. Susitvarkysime, bet šita situacija parodė, kad pasitikėti galime tik savimi, todėl turime būti pasiruošę patys“, – sako E. Toliušis.
