Prieš dešimt metų prie miesto prijungtų Stetiškių kvartalo gyventojai tikrais miestiečiais taip ir nepasijuto. Už sutikimą tapti miesto dalimi aukso kalnus žadėjusi valdžia stetiškiečius paliko su duobėtomis, prastai apšviestomis gatvėmis, be šaligatvių ir patogaus susisiekimo.
Iš gatvės – į valyklą
Jau vienuoliktus metus prie miesto teritorijos prijungti Stetiškių kvartalo gyventojai dabar svarsto, kur gyvena – mieste ar kaime.
„Ar žinote miesto mikrorajoną, kuriame nėra nei šaligatvių, nei pėsčiųjų tako, ir jo gyventojai neturi jokio susisiekimo su miesto centru? Sakysite, tai netiesa. Deja, toks yra Panevėžyje, tai – Stetiškių rajonas. Nors jis įkurtas jau seniai, tačiau visų pamirštas ir užmirštas“, – tokį stetiškiečių laišką gavo „Sekundės“ redakcija.
Stetiškių gyventoja Danutė Balčiūnienė sakė besijaučianti lyg negyvenamoje saloje, iš kurios ištrūkti reikia daug vargo.
„Kokios mūsų gatvės – vien duobės. O ir šaligatvių nėra – tuo pačiu keliu ir žmonės eina, ir mašinos važiuoja. Kai sausa, dar šiaip ne taip galima vaikščioti, bet kai palyja, nebeįmanoma niekur kojos iškelti. Važiuodamos per didžiausias balas mašinos taip aptaško, kad kol nusigauni iki autobusų stotelės, jau ir į valyklą reikia eiti“, – apie kasdienius vargus kalbėjo moteris.
Dalis stetiškiečių vis dar klampoja nebaigta asfaltuoti P.Šiaučiūno gatve. Retsykiais atvažiuojantis greideris, pasak gyventojų, didelės naudos neduoda, nes šį kelio ruožą seniai reikia bent pažvyruoti.
Važinėti nepatogu
Prastomis gatvėmis į Stetiškių mikrorajoną nevažiuoja net autobusai. Kelis kartus per dieną iki aerodromo atvyksta maršrutinis Panevėžio autobusų parko autobusas, ir žmonėms iš gyvenvietės galo tenka kulniuoti daugiau nei kilometrą. Pasak D.Balčiūnienės, autobusų grafikas labai nepatogus, todėl į miestą dažnai tenka eiti pėsčiomis.
Panevėžio autobusų parko direktoriaus pavaduotojas Alvydas Dirsė „Sekundei“ teigė, kad iki Stetiškių važiuojantis autobusas pats nuostolingiausias visame mieste – jis būna pustuštis.
„Galėtume šį maršrutą pratęsti toliau į gyvenvietę, bet ten mūsų transportui netinkamos sąlygos: gatvės siauros, nėra šaligatvių ir apsisukimo aikštelių, prastas apšvietimas. Jei Savivaldybė skirtų lėšų gatvėms sutvarkyti, mes važinėtume. O dabar nuo senų laikų stojame prie aerodromo aikštelės“,– sakė A.Dirsė.
Pašnekovas sutiko, kad šio autobuso važiavimo laikas ne itin patogus, tačiau nuostolingai leidžiamas transportas daugiausia orientuotas į moksleivių vežiojimą. Paprasti gyventojai, anot jo, nėra patys aktyviausi keleiviai. Tai pasitvirtino ir prieš porą metų į Stetiškius paleidus mikroautobusą, tačiau dėl klientų stygiaus jis buvo atšauktas.
Stetiškių gyventojo Vizgirdo Balčiūno teigimu, šis transportas buvo labai nepatikimas – vairuotojas savavališkai vėluodavo arba iš viso neatvykdavo.
„Žmonės nežinodavo: bus mikroautobusas ar nebus, todėl ir nelaukdavo jo. Dabar pripratome kaimynų prašytis pavėžinami arba einam pėsčiomis. Į miestą juk vis tiek reikia – čia gyvena daug senų žmonių, jiems būtina nuvykti į polikliniką. Ir apsipirkti tenka, nes mūsų kvartale tik viena parduotuvė, joje kainos kur kas didesnės nei miesto centre“, – tikino V.Balčiūnas.
Plačiau skaitykite gruodžio 5 d. „Sekundėje“.
Ingrida NAGROCKIENĖ
A.Repšio nuotr. Po lietaus duobėtos Stetiškių gatvės tampa purvo maudyklomis pėstiesiems – pro šalį lekiančios mašinos aptaško einančius gyventojus.
