Informacija apie maisto papildus visuomenę atakuoja iš visų pusių. Apie jų naudą organizmui nepaliauja kartoti televizija ir radijas, reklamomis mirga spauda, pašto dėžutės pilnos papildus siūlančių lankstinukų. O kur dar žvaigždžių prisipažinimai apie stebuklingąsias sveikatos piliules, kaimynų, draugų ar giminaičių patarimai.
Panevėžio miesto poliklinikos Bendrosios praktikos gydytojų skyriaus vedėja Nijolė Marčiulionienė pataria prieš leidžiant pinigus maisto papildams pirmiausia įsitikinti, ar organizmui to iš tikrųjų reikia. U.Mikaliūno nuotr.
Nei maistas, nei vaistas
Papildų siūloma ne tik vaistinėse, bet ir prekybos centruose, kioskuose, turguose, sporto klubuose, internete.
Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Valdemaras Kontautas sako, kad mieste maisto papildų galima gauti daugiau kaip šešiasdešimtyje vaistinių, beveik keturiasdešimtyje kitų mažmeninių įmonių, papildais prekiauja ir devynios didmeninės prekybos įmonės.
„Tų papildų užversta visa rinka. Jie dažnai pristatomi kaip stebuklinga priemonė ligoniams, o iš tikrųjų nėra nei maistas, nei vaistas“, – „Sekundei“ teigė tarnybos viršininkas.
Norintieji prekiauti maisto papildais turi gauti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą, o visi siūlomi papildai privalo būti registruoti Europos Sąjungoje. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tikrina ir kontroliuoja prekiautojus. Dažniausiai atliekami planiniai patikrinimai, o gavus vartotojų skundą nedelsiant tikrinama papildomai.
Pagal rizikos grupes
V. Kontauto teigimu, pirkėjų skundų dėl maisto papildų gaunama retai. Dažniau prekiautojai skundžia vieni kitus.
„Nubaudus vienus dėl neteisingo papildų ženklinimo ir uždraudus jais prekiauti, žiūrėk, pasiekia signalas, kad ir kitur prekiaujama papildais neteisingai paženklintomis etiketėmis“, – sako V. Kontautas.
Atradus pažeidimų, įmonė įrašoma į didesnės rizikos grupę ir yra dažniau tikrinama. Rečiausiai tikrintojų sulaukia mažos rizikos grupės sąraše esančios įmonės. Tačiau bent kartą radus pažeidimų, jos atsiduria vidutinės rizikos, o ilgai nesusitvarkiusios ir didesnės rizikos sąraše.
Papildų kontrolę atliekantys inspektoriai neretai susiduria su neteisingu ženklinimu, neteisingai nurodytais tinkamumo vartoti terminai, neteisingais sudėtinių dalių pavadinimais ar netinkamai reklamuojamais maisto papildais. Ženklinimo klaidų pasitaiko dėl vertimo iš vienos kalbos į kitą, taip pat jų gali būti daroma specialiai, pirkėjams vilioti.
Praėjusiais metais šalyje atlikus 532 patikrinimus maisto papildų gamybos ir prekybos įmonėse nustatyti 57 pažeidimai. Dažniausiai buvo nesilaikoma ženklinimo reikalavimų. Pavyzdžiui, etiketėje nenurodytos visos sudėtinės papildo dalys. Specialistams teko nagrinėti skundą, kuriame vartotojas nurodė, kad maisto papildas sukėlė alergiją mažam vaikui. Paaiškėjo, jog gaminio sudėtyje buvo laktozės, nepažymėtos ženklinimo etiketėje.
Gresia bauda
Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai šiuo metu atlieka tyrimą dėl maisto papildus pardavinėjančios didmeninės įmonės, paskelbusios internete neleistiną reklamą – vienas maisto papildas buvo pristatomas kaip vaistas beveik nuo visų ligų.
„Taip neturi būti. Juk maisto papildas ne vaistas, gydomųjų savybių jis neturi. Įmonės atstovai tikina, kad reklamą įdėjo ne jie. Tačiau jeigu tyrimo metu pasitvirtins priešingai, įmonės veiklą svarstys komisija, pažeidėjams gresia didelė bauda“, – pabrėžė tarnybos vadovas.
V. Kontauto teigimu, specialistai reguliariai tikrina, kaip maisto papildų platintojai laikosi reklamos įstatymo, draudžiančio ženklinant, pristatant ir reklamuojant priskirti šiems gaminiams gydomąsias savybes. Tačiau vis dar yra platintojų, siūlančių papildus tarsi vaistą. Vartotojams nereikėtų pamiršti, kad papildai – ne vaistiniai preparatai, jie ligų negydo. Maisto papildai – tai produktai, skirti, jei reikia, papildyti įprastinį racioną. Kai reklamuojant papildus jiems priskiriama gydomųjų savybių, tai laikoma pažeidimu.
Tik pagal poreikį
Panevėžio miesto poliklinikos Bendrosios praktikos gydytojų skyriaus vedėja Nijolė Marčiulionienė mano, kad žmonės jau pradeda suprasti, jog maisto papildas nėra vaistas.
„Daug metų šnekam, įrodinėjam, patariam ir viliamės, kad aklas papildų pirkimo laikas baigsis.
Nesu maisto papildų priešininkė. Pavyzdžiui, nustačius, kad pacientui trūksta kalio, geležies ar kitos kokios medžiagos, jam kiekvienas gydytojas rekomenduos įsigyti būtent tomis medžiagomis organizmą praturtinančių maisto papildų. Bet neturint jokio rimto motyvo, išgirdus reklamą ar kaimynės pasakojimus, papildų vartoti nereikia. Nors kai kam jie gal ir galėtų padėti kaip placebas. Juk žinoma, kad tikint ir švęstas vanduo padeda“, – svarsto gydytoja.
N. Marčiulionienė sako, kad reikėtų liautis ir senstantiems tėvams dovanoti maisto papildų. Juk dažnai būna – įvairių švenčių progomis mamai ar tėčiui perkama maisto papildų širdžiai, akims, sąnariams ar kitiems organams stiprinti. Pasirodo, jų organizmas tokių medžiagų nė nestokoja.
„Geriau būtų dovanoti abonementą į baseiną, SPA ar keletą masažo seansų, tikrai būtų daugiau naudos“, – mano gydytoja. Ji pritaria jau kylančiai iniciatyvai uždrausti arba bent sumažinti maisto papildų reklamą. Žmonių klaidinti nebegalima, jie maisto papildų neturėtų pirkti ir vartoti aklai, o rinktis tik tokius, kokių reikia, ir tik pasitarę su gydytoju.
Atliekamas tyrimas
- Šiemet Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra numačiusi atlikti įvairių maisto papildų kokybės tyrimus, ištirti veikliųjų medžiagų kiekius bei įvertinti, ar gamintojai jų įdeda tiek, kiek deklaruoja ženklinimo etiketėse.
- Atliekant tyrimus buvo atrinkti maisto papildų, skirtų sąnarių funkcijoms palaikyti, mėginiai ir išsiųsti į laboratoriją Danijoje, kad būtų nustatyti gliukozamino ir chondroitino sulfatų kiekiai.
- Paaiškėjo, kad gliukozamino ir chondroitino sulfatų kiekiai ne visuose papilduose atitiko gamintojų deklaruotus. Nustatyta, jog šių medžiagų buvo tiek per mažai, tiek per daug.
- Tiriant pasitaikė atvejis, kai maisto papildų ženklinimo etiketėse buvo nurodytas chondroitino sulfato ekstrakto, o ne paties sulfato kiekis, todėl vartotojai galėjo būti klaidinami.
- Ekstraktas – tai koncentruota medžiaga, gauta žaliavą apdorojus specialiais tirpikliais. Ekstrakte lieka koncentruotos veikliosios medžiagos, kurios buvo žaliavoje.
- Renkantis maisto papildus, reikia atkreipti dėmesį, ar jų sudėtyje nurodyta gryna veiklioji medžiaga, ar ekstraktas.
- Įvertinus šio tyrimo rezultatus, teigiama, jog rinkoje esantys maisto papildai sąnarių funkcijoms palaikyti yra saugūs, tik pavieniais atvejais jų sudėtyje yra neatitikimų.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
