Išaugo triskart
Vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas Panevėžyje primena gerai
apgalvotą aferą. Savivaldybės kontrolieriai tvirtina, kad prieš keletą metų
įrengiant miesto viešajai tvarkai palaikyti skirtas stebėjimo kameras buvo
nesilaikoma viešųjų pirkimų tvarkos.
„Sekundės“ duomenimis, miestas dėl abejotino sandorio galėjo
prarasti apie šimtą tūkstančių litų.
2006 metais pirmąsias devynias stebėjimo kameras, laimėjusi
Savivaldybės skelbtą konkursą, Panevėžyje įrengė bendrovė „Elsis biuro
sistemos“. Tada sutarta, kad bendrovė už įrangos nuomą ir aptarnavimą iš
Savivaldybės gaus beveik 4700 litų mėnesinį mokestį.
Tuo pat metu stebėjimo kameras viešajai tvarkai palaikyti
pradėjo naudoti miesto policija. 2007 metų balandį mieste buvo įrengtos dar
keturios kameros. Nuomos ir aptarnavimo mokestis su Savivaldybės administracijos
vadovų žinia buvo padidintas beveik dvigubai – iki 8917 litų.
Dar už vienos kameros įrengimą metų pabaigoje Savivaldybės
administracija bendrovei „Elsis biuro sistemos“ įsipareigojo mokėti 11867 litų
mėnesinį mokestį. Iš viso aptarnavimo mokestis per metus išaugo 153 procentais.
Sutartys, parengiant jų papildymus, buvo pratęstos iki 2012
metų, bet ne organizuojant viešuosius pirkimus.
„Buvo pažeista viešųjų pirkimų tvarka, nesikreipta į Tarybą
leidimo pirkimams vykdyti. Sutartis sudaryta penkeriems metams. Administracija
turėjo kreiptis į Tarybą ir gauti jos leidimą, bet to nebuvo padaryta“, –
kalbėjo Savivaldybės kontrolierė Laima Skeirytė.
Ji teigia, kad, išaiškinus pažeidimus, Savivaldybė turės
skelbti naują vaizdo stebėjimo kamerų pirkimo konkursą. Neigiamas išvados
auditoriai buvo pateikę ir 2008 metais, kai atliko auditą. Rekomenduota Teisės
skyriui išsiaiškinti, ar sudarytos sutartys teisėtos, bet to padaryta
nebuvo.
Ragina nutraukti sutartį
Įtarimų šešėlis dėl sandorių krenta ant tuomečių Savivaldybės
administracijos vadovų Visvaldo Matkevičiaus ir Stasio Karčinsko. Pirmą kartą
sutartis buvo pratęsta Savivaldybės administracijai vadovaujant V.Matkevičiui,
antrąsyk – S.Karčinskui.
Abu šie Panevėžio politikai yra įtariamieji Savivaldybę
sukrėtusiose korupcijos bylose.
„Kuo mažiau kamerų buvo įrengiama, tuo labiau mokestis kilo.
Labai neadekvačiai kaina padidėjo. Pirmasis sutarties papildymas buvo sudarytas
netaikant viešųjų pirkimų procedūrų. Nematėme jokių dokumentų, kad buvo atliktas
viešasis pirkimas. Sutartį reikia kuo skubiau nutraukti. Parašėm rekomendaciją
nutraukti visiškai neteisėtą susitarimą ir vesti derybas, nes, kaip suprantam,
rinkos vertę atitinka pirminė kaina“, – komentavo L.Skeirytė.
Panevėžio savivaldybės Kontrolės komiteto pirmininko
pavaduotojas Rimantas Sankauskas mano, kad iki šiol iš Savivaldybės biudžeto
bendrovei mokamas mokestis neatitinka rinkos kainų.
„Savavališkai tai padarė. Kadangi paslaugas teikia ne viena
įmonė, yra galimybė vos ne per pusę sumažinti aptarnavimo kainą. Pirkta paslauga
yra nekokybiška. Naktį per monitorius negalima įžiūrėti veidų ir automobilių
numerių“, – stebėjimo kameras kritikavo R.Sankauskas.
Savivaldybės kontrolierė L.Skei-
rytė teigė, kad ir antrasis
sutarties papildymas, kai mokestis pakilo iki beveik 12 tūkstančių litų, taip
pat neteisėtas, nes negauta Tarybos pritarimo ir nesilaikyta Savivaldybės
sutarčių sudarymo tvarkos.
Nepelningas sandoris?
Vaizdo stebėjimo kameras Panevėžyje iki šiol prižiūrinčios
bendrovės „Elsis biuro sistemos“ Panevėžio biuro vadovas Rimvydas Šapola,
paklaustas apie sutartį, sudarytą su Savivaldybe, iš pradžių teigė jos
neatsimenantis.
„Nelabai prisimenu… Ten papildomai buvo įrengtos kameros“, –
tikino R.Šapola.
Vėliau bendrovės vadovas prisiminė, kad aptarnavimo ir nuomos
mokestis didėjo dėl papildomų paslaugų.
„Paprasčiausiai padidėjo telekomo paslaugos, nes reikėjo
papildomų įrenginių. Konkursui įrangą telekomas teikė mažesnėmis kainomis, o kai
papildomai užprašėme optikos skaidulų nuomos ir įrenginių, jie papildomai
skaičiavo pagal savas kainas. Ne konkursines kainas. Be to, elektros įrengimas,
jos nuoma kiekvienai kamerai kainuoja apie 100 litų. Taip ir susidaro tokia
suma“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio biuro vadovas.
Paklaustas, ar sutartis su Savivaldybe pelninga, R.Šapola
tvirtino, kad bendrovė iš to neturi naudos.
„Dabar mes faktiškai „ant nulio“ balansuojam, nes nuo praėjusių
metų tempiasi 100 tūkstančių litų Savivaldybės skola. Pelno iš to neturime“, –
pasakojo R.Šapola.
„Elsis biuro sistemos“ Panevėžio biuro vadovas neigė
R.Sankausko žodžius, kad aptarnauti stebėjimo kameras galima pigiau.
„Negali taip būti. Jeigu vaizdas perduodama optiniais
kabeliais, reikia nuomotis optines skaidulas. Jei paleidžiamas laidais, nebus
gero vaizdo“, – tikino R.Šapola.
Didėjo atstumas
Prie stebėjimo kamerų projekto rengimo 2006-aisiais prisidėjo
tuometis Miesto ūkio skyriaus vadovaujantysis eksploatavimo inžinierius
konservatorius Viktoras Trofimovas, dabar einantis Panevėžio apskrities
viršininko pareigas.
V.Trofimovas teigė, kad stebėjimo kamerų aptarnavimas brango
dėl to, kad šios iš pradžių buvo įrengtos tik miesto centre, vėliau buvo
statomos miesto pakraščiuose.
„Miesto ūkio skyrius žiūrėjo dėl vietos parinkimo, dėl
techninių galimybių, derino su policija.
Techniškai žiūrint, pagrindinę kainą sudarydavo kameros
dislokavimo vieta ir telekomo diegimas optikos kabeliais iki Vyriausiojo
policijos komisariato. Pirmosios kameros buvo statomos Laisvės aikštėje
nenutolusios viena nuo kitos, o pagrindinius kaštus sudarė ryšio kaštai“, –
teigė V.Trofimovas.
Jis tvirtino, kad paskutinės kameros buvo statomos Parko
gatvėje ir išvažiavimuose iš miesto.
„Į šiuos klausimus turėtų atsakyti Ūkio skyriaus vadovai, kurie
tikrai matė, kaip buvo“, – sakė politikas.
Dabartinis Savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjas Antanas
Karalevičius, paklaustas apie stebėjimo kamerų sutartis, teigė apie jas nieko
nežinantis, nes, kai jos buvo sudarytos, Savivaldybėje nedirbo, o įsidarbino tik
2007 metais. Tačiau priminus, kad sutartys papildytos buvo jam pradėjus dirbti
Savivaldybėje, pasiūlė klausimus atsiųsti raštu.
„Negaliu nieko komentuoti. Ar jūs suprantate lietuviškai? Ačiū,
jei turite kokių klausimų, siųskite juos per Viešųjų ryšių skyrių. Nieko
nekomentuosiu“, – nukirto A.Karalevičius.
Plačiau skaitykite 2010 m. kovo 10 d.
„Sekundėje“.
Mantas TOMKŪNAS
A.Repšio nuotr. UŽAUGO. 2006-aisiais už vaizdo
stebėjimo kameras miestas kas mėnesį mokėjo 4700 litų, po metų šis mokestis su
miesto valdžios palaiminimu pakilo beveik iki 9 tūkstančių litų.
