Kasant tarp miesto Savivaldybės ir paveldosaugininkų ugnį įplieskusio statinio Laisvės a. pamatus aptikta daugiau nei 200 metų šulinys, daržovių rūsys, kitų radinių. Archeologams baigus tyrimus, metus besitęsiančioms statyboms vėl gresia štilis. Dėl nevykdomų paveldosauginių reikalavimų Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinis padalinys su Savivaldybe pasirengęs bylinėtis teisme. Į Temidės tarnus paveldo saugotojai iki šiol nesikreipė tik todėl, kad sustabdžius statybas atkastais pamatais likusiai jų kontorai grėstų griūtis.
Atsivėrė šulinys
Šeštajame dešimtmetyje nugriovus šimtametį pastatą iš Laisvės a. į Senvagę atsivėrusi kiaurymė slėpė kelių šimtmečių paslaptį.
Statybininkams šioje vietoje pradėjus rengti būsimojo komercinio pastato pamatų įtvirtinimus, aptiktas kol kas vienintelis Panevėžyje archeologų atkastas šulinys mediniu rentiniu.
Daugiau nei 8 metrų gylio šulinio dugne rasta priversta lauko akmenų, užverstų žemėmis, kiemo šiukšlėmis – skiedromis, medžių šakomis, lapais. Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vedėjos, archeologės Alfredos Petrulienės nuomone, iš jo tuometės Rinkos aikštės (dabar – Laisvės a.) gyventojai vandenį sėmė iki XIX a. pabaigos. Šulinys buvo panaikintas veikiausiai rekonstruojant pastatą po 1882 m. mediniais namais apstatytą Rinkos a. nusiaubusio gaisro. Istorija liudija, kad per jį nukentėjo apie 100 panevėžiečių.
Pasak archeologės, centrinėje miesto aikštėje turėjęs būti ne vienas šulinys, tačiau 1912 m. atlikus kapitalinę rekonstrukciją ir nutiesus vandentiekį jie tapo nebenaudojami.
Laisvės a. vykdomoje statybvietėje greta šulinio archeologai aptiko ir apie 2,5 metro gylio rūsius su medinėmis pertvaromis ir mūrinėmis kolonomis. A.Petrulienės nuomone, jie veikiausiai naudoti kaip prekių sandėliai. Istorija mena, kad XIX a. pab. – XX a. pr. šioje vietoje stovėjęs mūrinis namas su iškaba rusų kalba „Torgovij dom. K.Bux“, jo frontoną puošusios liūtų skulptūros. Manoma, kad pirmame aukšte veikusi parduotuvė, antrame buvusios gyvenamosios patalpos.
Šiaurinėje pastato dalyje archeologai atkasė dar vieną kur kas mažesnį rūsį. Tyrinėtojų nuomone, jis galėjo būti įrengtas po virtuve ir skirtas ne prekėms, o maisto atsargoms laikyti.
Aplenkė statybininkai
A.Petrulienės teigimu, panevėžiečiai mena, kad dar praėjusio amžiaus viduryje pastato, tuo metu gyventojams tarnavusio kaip baldų parduotuvė, duris puošusi grandinę įsikandusio liūto galva, tačiau 6-ajame dešimtmetyje namas buvo nugriautas ir iki šiol jo vietoje žiojėja iš Laisvės a. vaizdą į Senvagę atverianti kiaurymė.
Senojo pastato vietoje taip pat aptikta Panevėžio kraštotyros muziejaus fondus papildysiančių radinių – keramikos šukių, vinių, pasagų, spynų, krosnių įrangos metalinių liekanų, koklių fragmentų, gyvulių kaulų bei, kaip manoma, XIX a. siekiančios dvi stiklinės rašalinės.
„Deja, geležies dirbiniai stipriai sunykę, nes statybos darbai pradėti anksčiau nei archeologinis tyrimas. Panevėžys iš tiesų labai mažai ištyrinėtas miestas. Manau, yra dar daug vietų, kur galėtume rasti istorijai vertingų lobių. Tik pirmą žingsnį į statybvietę turi žengti ne statybininkai, o archeologai. Kol kas Panevėžys to dar neišmoko“, – pažymėjo A.Petrulienė.
Vertingų radinių buvo atrasta ir praėjusiais metais vykdant Laisvės a. rekonstrukciją. Tuomet archeologai miesto širdyje aptiko įvairių šalių monetų, plombų raštų.
Plačiau skaitykite lapkričio 11 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr.
Laisvės aikštėje pradėtos statybos atskleidė kelių šimtmečių miesto paslaptis.
