Kai prekės užsiguli lentynose, visada būna nukainojimas, ir tai dažnai išjudina prekybą. Situacija šalies nekilnojamojo turto rinkoje (NT) jau galėjo būti kaip tik tokia, bet krentant kainoms prekyba vis dar „buksuoja“. Bankai skelbia, kad žmonės turi pinigų – šiemet jie jau paskolino šimtus milijonų litų. Tačiau pardavimai, palyginti su 2007 metais, vis tiek yra kritę 30–35 procentais. Manoma, kad bankų kreditai naudojami anksčiau įsigyto būsto rekonstrukcijai ar remontui bei naujų vienbučių namų statybai. Projektuotojų ir architektų darbo grafikai kaip tik tai ir patvirtina – eilės prie jų paslaugų matuojamos jau ne klientų skaičiumi, o mėnesiais ir metais. Patvirtinus teritorijų bendruosius planus architektams darbo dar padaugės, nes daug žmonių puls keisti žemės paskirtį.
Reikia protekcijų
Norint Panevėžyje rasti architektą, kuris suprojektuotų namą ar sodybą ir projektą suderintų su valstybinėmis institucijomis, kantrybės jau neužtenka. Praktiškai jau reikia protekcijų.
Taip yra dėl to, kad daugelis projektuotojų darbo turi tiek, kad net neturi laiko atostogoms. Be to, Panevėžys tapo paskutine galimybe nusipirkti architekto paslaugas visos apskrities gyventojams, nes Rokiškyje, Kupiškyje ir Pasvalyje tokių specialistų nė su žiburiu nerasi. O jeigu vieną kitą vis dėlto pavyksta aptikti, paaiškėja, kad jie dirba tik Vilniaus ir Kauno rinkoms arba turi užsakymų metams į priekį.
Panevėžio būsto projektavimo rinka apgulta ir dėl to, kad daugelis architektų čia dirba komercinės, pramoninės ar viešosios paskirties pastatų statybų rinkai. Architektai net prisipažįsta, kad individualių namų projektų imasi tik dėl sielos atgaivos.
„Individualių gyvenamųjų namų projektų imuosi tik norėdamas atsiplėšti nuo varginančių ir sudėtingų komercinės paskirties objektų projektavimo, – „Verslo vartams“ sakė bendrovės „Panevėžio miestprojektas“ vyriausiasis architektas Arvydas Narkevičius. – Būsto projektavimas – lyg laisvalaikis. Šiuo metu artimiausias „langas“ tokiam darbui atsiras tik po trijų mėnesių“.
Panašiai tokį darbą apibūdina ir kita Panevėžio architektė, firmos „Panprojektas“ savininkė Elvyra Klimavičienė.
„Būsto projektavimas sudaro tik 1 procentą visos mūsų apyvartos, todėl realios situacijos būsto projektavimo rinkoje nežinau, – sako E.Klimavičienė. – Kai komercinių-pramoninių objektų projektavimo darbai išsekina, griebiame vieną kitą individualaus būsto projekto užsakymą. Taip pamankštiname smegenis ir atgaiviname sielą“.
Kur tik „Verslo vartai“ kreipėsi su prašymu suprojektuoti gyvenamąjį namą ir namų valdą, visur Panevėžyje išgirdo vienodą atsakymą: „Jūsų reikalų galime imtis ne anksčiau kaip po trijų mėnesių“.
Be to, paaiškėjo, kad kalbos apie protekcionizmą nėra iš piršto laužtos. Iš tiesų nemažos reikšmės, tikintis greičiau sukirsti rankomis su vienu ar kitu architektu, turi ir asmeninė pažintis su specialistu ar pažintis su jo gerais pažįstamais.
Eilės netrumpėja
Jeigu bandytume prisiminti, kada architektai konkuravo dėl paprastų (dėl VIP’inių visada verda arši kova) klientų, reikėtų sugrįžti į ankstesnius nei 2002-ieji metus.
„Mūsų paslaugų paklausa kaip ant mielių pradėjo augti nuo 2002 metų. Ir net dabar, kai statybų bumas rimsta, mes nejaučiame, kad mūsų klientų mažėtų, – „Verslo vartams“ sakė individualios projektavimo įmonės savininkė Danguolė Naruševičienė. – Aš jau kelerius metus vengiu reklamuoti savo įmonę, nes tai jau tik trikdytų darbą. Klientų ir taip užtenka.“
Architektė mano, kad sąstingis prekybos nekilnojamuoju turtu rinkoje nepalietė projektavimo rinkos dėl inercijos – ilgai trunkančio jos potencialių klientų klaidžiojimo biurokratų labirintais, iki pavyksta gauti statybų sąlygų sąvadą.
„Žmonės vis tiek tvarkosi reikalingus dokumentus būsto statyboms, ir nesvarbu: ar už lango statybų krizė, ar bumas, – sako D.Naruševičienė. – Kai tenka tiek daug sugaišti laiko surinkti visiems projektavimui būtiniems dokumentams, neužbaigti pradėto proceso (gauti statybų leidimą) būtų neprotinga. Be to, kai kurie tų dokumentų turi terminuotą galiojimo laiką“.
Situacija tik kais
Būtent dėl to, Panevėžio (kaip ir kitų miestų) architektai, anot pašnekovės, dirba išsijuosę – dažnai poilsio ir gyvenimo kokybės sąskaita.
„Jokių Kalėdų, Naujųjų metų, ir net atostogų. Taip atrodo pastarieji keleri mano darbo metai, – sako architektė. – Atrodo, kad atoslūgio ir artimiausioje ateityje nenusimato.“
Vos tik bus patvirtinti savivaldybių bendrieji planai, anot pašnekovės, visa statybų rinka, ir jos sudedamoji dalis projektavimo paslaugų rinka, patirs rimtą sukrėtimą. Dėl to, visų pirma, pasidarys milžiniškos kainų žirklės – vieni žemės ūkio paskirties sklypai nupigs iki tinkamų runkeliams auginti, o tinkami būsto statybai, ir ypač rekreacinėse vietovėse, pabrangs kelis kartus.
„Daug mūsų klientų laukia teritorijų bendrųjų planų, nes žemes pirko norėdami jose statyti namus. Vos tik bus leista keisti žemės paskirtį, žmonės suskubs tuo pasinaudoti, – sako D.Naruševičienė. – Eilės prie architektų, uždegus žalią šviesą, dar pailgės.“
Bendrieji planai, siekiant kontroliuoti statybas, buvo pradėti rengti prieš pusantrų metų. Vyriausybė iš karto pasinaudojo ir jai priklausančia teise reguliuoti žemės paskirtį ir visiškai uždraudė ją keisti. Daug žmonių tapo tokio sprendimo įkaitais, nes buvo prisipirkę žemės ūkio paskirties žemių didžiųjų šalies miestų apylinkėse, paupiuose ir paežerėse.
„Norintieji keisti žemės pas-kirtį gali tapti dauguma visos mūsų klientūros, o detaliųjų planų rengimas – pagrindiniu mūsų darbu“, – mano architektė D.Naruševičienė.
Leidimai po kelių
mėnesių
Projektuose jau yra matyti urbanistų išvados: kurios teritorijos bus priskirtos viešiesiems interesams, kurios tinka tik žemės ūkiui plėtoti, o kurios būstui ręsti ar gamtos draustiniams steigti. Panevėžio apskrities ir savivaldybių bendrieji planai bus patvirtinti iki šių metų pabaigos – ir tai, kas juose bus nubraižyta, galutinai nulems investicijų krašte kryptis ir pobūdį.
Leidimų – neleidimų sistema Panevėžio apskrityje vėl pradės veikti, vos tik bus patvirtinti Panevėžio, Rokiškio, Kupiškio, Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldybių ir Panevėžio savivaldybės bendrieji planai.
Kuo tiksliau bendrieji planai atspindės žmonių lūkesčius, tuo mažiau liks biurokratinių trukdžių žemės rinkai plėtoti. Tai turėtų nemenkos įtakos nekilnojamojo turto rinkai ir visai šalies ekonomikai.
Rinkos analitikai kritikuoja, kad patvirtinus bendruosius planus, žemės rinkos reguliavimo svertai, kaip ir buvo iki šiol, liks valstybės rankose. Be to, žemės paskirties keitimas vis tiek liks „pririštas“ prie detaliojo planavimo procedūros, o tai trunka nuo pusmečio iki dvejų metų. Todėl žmonės vis tiek liks biurokratų įkaitais.
Statybos nestos
Atkūrus šalies nepriklausomybę, gyvenamųjų vienbučių namų statyba patyrė tris nuosmukius. Tačiau kiekvienas paskesnis nuosmukis buvo mažesnis už ankstesnį. Rinkos analitikai daro prielaidą, kad privačių namų statybos tempai augs nepaisant bendrojo statybos rinkos nuosmukio.
Individualių namų statybą labiausiai buvo paveikusios – pristabdžiusios Sovietų Sąjungos ekonominė blokada (1990 metai), 1992 metais pradėta pinigų reforma ir 1998 metais prasidėjusi ir iki 2000 metų trukusi Rusijos finansų krizė.
Privačių būstų statyba pagyvėjo tik po 5 metų – 2002 metais. 2005 metais buvo užfiksuotas būsto statybų pikas. Kaip rodo matematinė statistinė prognozė, tikėtina, kad 2012 metais statybos apimtys šoktelės iki naujojo rekordo.
Darius SKIRKEVIČIUS
G.Lukoševičiaus nuotr. Kur tik „Verslo vartai“ kreipėsi su
prašymu suprojektuoti gyvenamąjį namą ir namų valdą, visur Panevėžyje išgirdo
bemaž vienodą atsakymą: „Jūsų reikalų galime imtis ne anksčiau kaip po trijų
mėnesių“.
