Statybos ir remonto darbus atliekanti „Dungana“ – nemalonumų verpete. Įmonės klientai, subrangovai ir buvę darbininkai kaltina bendrovę negrąžinant tūkstantinių skolų. „Dunganos“ vadovas tvirtina esąs ramus ir su skolininkų reikalavimais kategoriškai nesutinka.
Atidavė gyvenimo
santaupas
„Dunganai“ patikėjusi renovuoti sodo namelį Stanislava Mizarienė tvirtina likusi ir be būsto, ir be viso gyvenimo santaupų.
Kone penkiasdešimt tūkstančių litų įmonei atidavusi pensininkė ne tik jau keturis mėnesius negali išsireikalauti baigti namelio renovaciją, bet dargi ir pati bendrovės vadovo liko apšaukta dėl esą nesugyvenamo charakterio.
Suremontuoti būstą sodų bendrijoje taip, kad šis tiktų gyventi ir žiemą, sumaniusi S.Mizarienė savo rūpestį patikėjo viename miesto dienraščių paslaugas reklamavusiai „Dunganai“. Įmonė skelbėsi atliekanti statybos, remonto darbus, dengianti stogus, užsiimanti rąstinių, karkasinių namų statyba.
Užsakovės iškviesti bendrovės atstovai, įvertinę būsimus darbus, statybinių medžiagų kainas S.Mizarienei už remontą priskaičiavo 41 tūkst. litų.
Nors pagal galiojančius teisės aktus pinigai sumokami tik užbaigus darbus ir įvertinus jų kokybę, moteriai teko iš karto pakloti visą sumą, statybininkams jos sodo namelyje dar nė kojų nespėjus apšilti.
„Jie sutartyje tik išvardijo, kokius darbus atliks, bet nenurodė jokių įkainių. Iš manęs paėmė 41 tūkst. litų, o jokio kasos čekio nedavė – tik kitoje sutarties pusėje pasirašė, kad pinigus gavo. Kai tokią sumą atiduodi, džiaugiesi bent jau tokiu brūkštelėjimu“, – pasakojo S.Mizarienė.
Visą gyvenimą buhaltere išdirbusi moteris pripažįsta nė pati nesuvokianti, kaip galėjo užkibti ant sumaniai verslininkų pamauto jauko ir nė nesudvejojusi nežinia už ką lengva ranka atiduoti viso gyvenimo santaupas.
Paliko broką
Dar liepos viduryje pasirašiusi sutartį su „Dungana“ S.Mizarienė pasakoja iki šiol minanti kryžiaus kelius, kad statybininkai sutvarkytų, ką pridirbo.
„Vienoj vietoj lept, kitoj – tept. Pradėjo ir dingo, paliko absoliutų broką. Per didelius vargus išsikviečiu vadovybę, išrodžiau broką, pažadėjo, kad sutvarkys, ir vėl – nė kvapo. Antrame aukšte gipskartonio plokštės tragiškai sudėtos – sienos išlinkusios, plyšiai žiojėja. Jei išsakydavau pretenzijas, „Dunganos“ vadovas pradėdavo tiesiog klykti ant manęs, grasindavo nutraukti sutartį, nors mano pinigai jiems sumokėti. Tiek metų pragyvenusi pirmą kartą mačiau, kad rangovas šitaip su užsakovu elgtųsi“, – pasakojo S.Mizarienė.
Moteris suskaičiavo galybę „Dunganos“ statybininkų neužbaigtų darbų: ne iki galo apšiltintos sienos, nekokybiškai įstatytos durys, vonioje per paliktus gipskartonio plyšius šviečia palėpė, išlinkęs terasos stogas, tarp jo ir namo stogo taip pat paliktas neužsandarintas plyšys, neužbaigtos glaistyti sienos bei daugybė kito broko.
„Atliktų darbų sąskaitose prirašyti didžiuliai neegzistuojantys plotai, nurodyti nerealūs įkainiai – vieno kv. m šiferio lakštų nuėmimas įkainotas net 15 Lt. Nors namelio stogas tik 86 kv. m, jie nurodė, kad šiferį nuplėšė nuo 144 kv. m. Vien už šiferio nuplėšimą užsiprašė 2500 litų, nors kartu su dviem „Dunganos“ meistrais dirbo ir trys mūsų šeimos nariai. Šitos bendrovės principas – tik įvilioti žmogų, kad surinktų pinigų“, – mano S.Mizarienė.
Jaučiasi apmulkinta
Moteriai pradėjus aiškintis dėl įmonės sąskaitoje nurodyto nerealaus stogo ploto, skaičiai staiga buvo pakeisti, tačiau, anot jos, prirašyta gausybė darbų, kurių statybininkai nė neatliko.
Anot S.Mizarienės, pasirašant sutartį bendrovės vadovas žadėjęs užsakovei pateikti statybinių medžiagų pirkimo kvitus, tačiau moteris tikina iki šiol nė vieno nemačiusi. Maža to, užsakovė mano, kad „Dungana“ ją mulkino nurodydama statybinių medžiagų kiekius.
„Tų medžiagų išvardyta tiek, kad dviem namukams suremontuoti užtektų. Bet man pačiai dar reikėjo ir profilius, ir ekovatą, ir gipskartonio plokščių papildomai pirkti, nors tą turėjo padaryti statybininkai“, – guodėsi „Dunganos“ klientė.
Rengiasi teismui
S.Mizarienė pasakoja ne kartą raginusi „Dunganą“ sumūryti krosnį, tačiau bendrovės vadovai teisinosi nerandantys tokio specialisto, o ši paslauga užsakovei neva kainuosianti 7000 litų. Kantrybės netekusi moteris ne tik pati susirado meistrą, bet dargi už sumūrytą krosnį sumokėjo tik 3000 Lt.
„Visą mano sumokėtą sumą išnaudojo keliems darbams, o toliau man pradėjo siųsti raštus, esą aš jiems dar skolinga. Manau, kad vyksta grynas pinigų išmušinėjimas. Ar jie galvoja, kad žmonės tokie kvaili? “ – stebėjosi sodo namelio šeimininkė.
S.Mizarienė skaičiuoja į remontą jau investavusi 46 tūkst. litų, tačiau darbų pabaigos dar nematyti.
Ne tik žodžiu, bet ir registruotu laišku „Dunganai“ išdėsčiusi pretenzijas užsakovė sulaukė bendrovės pareiškimo, esą ši atsisakanti toliau vykdyti darbus, nes S.Mizarienė neturi architekto patvirtinto darbų projekto.
„Jei bendrovė žinojo, kad reikia kažkokio projektėlio, kodėl be jo apsiėmė remontuoti, kodėl iš viso pasirašė sutartį, pasiėmė tokius pinigus?“ – stebėjosi moteris.
Jau kuris laikas vienintelis būdas užsakovei susisiekti su „Dunganos“ vadovu – trumposios žinutės. Jam prisiskambinti beviltiška – direktoriaus mobilusis telefonas nuolatos išjungtas. Pastarąjį kartą bendrovės atstovas S.Mizarienės sodo namelyje lankėsi prieš savaitę, pažadėjo ištaisyti broką ir vėl dingo kaip į vandenį.
Užsakovė tvirtina nebeturinti kantrybės ginčytis su statybininkais ir pasiruošusi su „Dungana“ susitikti teisme.
Darbininkai laukia
pinigų
Per Temidės tarnus su „Dungana“ aiškintis pasiryžę ir apmulkintais besijaučiantys bendrovės subrangovai. Šiauliuose viešbutį šiltinusi grupė pagal verslo liudijimus dirbančių panevėžiečių ir šiauliečių iš juos pasamdžiusios „Dunganos“ tvirtina nuo lapkričio neatgaunantys 35 tūkst. litų.
Pasak sutartį su bendrove pasirašiusio Ernesto Vaitkevičiaus, bendrovės direktorius V.Venckūnas nė nesileidžia į kalbas apie skolą.
„Jei bandai įrodyti, kad „Dungana“ liko skolinga, V.Venckūnas pradeda rėkti į telefoną, šneka bet ką, kad tik užsičiauptum“, – pasakojo E.Vaitkevičius.
Anot jo, V.Venckūnas nuo skolos rangovams bando išsisukti savo nuožiūra pakeitęs sutarties sąlygas.
„Ką „Dungana“ buvo prisiėmusi padaryti, suvertė mums. Bendrovė pati buvo įsipareigojusi apmokėti mūsų darbuotojams gyvenimo viešbutyje išlaidas, o dabar reikalauja, kad patys atsiskaitytume. Tai mums atsieitų 26 tūkst. litų“, – pasakojo E.Vaitkevičius.
Maža to, E.Vaitkevičiaus teigimu, viešbutį šiltinę žmonės ne tik liko be atlyginimų, bet ir „Dunganos“ yra kaltinami įrankių ir sutaupytų statybinių medžiagų vagyste, nors, kaip buvo sutarta, jas saugo savo sandėliuose.
„Patys dirbome ir dar jiems turime susimokėti“, – padėtį apibendrino E.Vaitkevičius.
Nuo „Dunganos“ teigia nukentėję ir jos darbuotojai. Septyni bendrovėje dirbę statybininkai skaičiuoja, kad buvęs darbdavys jiems nesumokėjęs nuo 500 iki 3000 litų.
„Nesuprasi, kaip ten moka pinigus. Darbo sutartyje nurodyta 1100 Lt atlyginimas ir dar priedai turėjo būti mokami. Jokių atsiskaitymo lapelių nesu gavęs. Nesuprasi, už ką gauni priedus, o už ką nesumoka. Kupiškio bažnyčios stogą perdengėm – pažadėjo, kad už kvadratinį metrą mokės 15 litų, vadinasi, 14 tūkst. litų turėjo kainuoti, kiekvienam po 3000 Lt galėjo išeiti, bet jokių priedų negavom“, – „Sekundei“ tvirtino bendrovėje nebedirbantys statybininkai.
Plačiau skaitykite sausio 28 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. „Dunganą“ nesąžiningumu kaltina ne tik klientai, bet ir subrangovai bei buvę darbuotojai.
