Gresia neregėtas nedarbas
Viena didžiausių mieste statybų bendrovė „Iglus“ balansuoja ties bankroto riba. Jos kreditoriai jau kreipėsi į teismą prašydami įmonei skelbti bankrotą.
Ilgametis „Iglus“ generalinis direktorius ir akcininkas Arvydas Rudys prieš mėnesį pasitraukė iš posto ir, kaip tikino, apskritai iš statybų verslo. Naujasis bendrovės vadovas Mantas Leliukas teigė, kad padėtis labai sunki.
„Iglus“ spaudžia milijoninės skolos. Artimiausiu metu gali tekti atleisti dar pusę darbuotojų. Tačiau direktorius nepraranda vilties, kad įmonė gali išsigelbėti.
Visoje Lietuvoje įgyvendintais didžiuliais projektais garsaus Panevėžio statybos tresto (PST) valdybos pirmininkas Remigijus Juodviršis neslepia, kad ir jiems ne patys geriausi laikai. Užsakovai neatsiskaito su PST, o šis – su savo kreditoriais. Pasak valdybos pirmininko, situacija sunkėja kasdien. Darbuotojams mažinami atlyginimai, kai kurie išleidžiami nemokamų atostogų. „Stengsimės išsilaikyti“, – tikino R.Juodviršis.
Statybų milžinų nemokumas, ką jau kalbėti apie galimą bankrotą, žlugdo dešimtis mažesnių įmonių. Statybų versle dar labiau išaugsiantis nedarbas gali pasiekti iki tol neregėtus mastus.
Neatsiskaitė stambūs
užsakovai
Kad „Iglus“ reikalai daugiau nei prasti, pirmieji garsiai prabilo subrangovai – kelios įmonės, su kuriomis bendrovė vėluoja atsiskaityti. Jos kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, prašydamos skelbti „Iglus“ bankrotą.
Tarp garsiosios bendrovės kreditoriais ne savo valia tapusių įmonių sklando kalbos apie galimą tyčinį „Iglus“ bankrotą, kad išsisuktų nuo milijoninių skolų. Verslininkai svarsto, kad didelius akcijų paketus valdę „Iglus“ akcininkai brangiausią bendrovės turtą perdavė kitoms oficialiai su „Iglus“ nesusijusioms įmonėms. Tokius svarstymus dar labiau pakurstė žinia apie A.Rudžio pasitraukimą.
Buvęs bendrovės generalinis direktorius teigia, kad tai iš piršto laužtos kalbos.
Pasak jo, „Iglus“ su finansiniais sunkumais susidūrė dėl to, kad neatsiskaitė du stambūs užsakovai. Įmonei jie liko skolingi apie 5 milijonus litų. Paklaustas, ar tebeturi „Iglus“ akcijų, ar jas pardavė, A.Rudys nuo tiesaus atsakymo išsisuko.
„Akcijos – toks dalykas, kad šiandien jas turi, o rytoj jau gali nebeturėti“, – tepasakė.
Užsakovus padavė į
teismą
Mėnesį „Iglus“ vadovaujantis M.Leliukas patikino, kad bendrovė ties žlugimo riba atsidūrė dėl stambių užsakovų kaltės. Vienas iš jų – Jungtinis turto centras, kurio užsakymu „Iglus“ Kaune pastatė viešbutį „Europa Royale“, bet už darbą negavo 3,7 milijono litų.
Vasaros pradžioje Jungtinio turto centro direktorius Alvydas Dirvonas nusišovė savo namuose. Dar apie 1,5 milijono litų „Iglus“ yra skolinga įmonė „Aido turtas“. Jai panevėžiečiai statė „Akropolį“ Šiauliuose.
Pasak M.Leliuko, į šiuos projektus buvo investuotos „Iglus“ apyvartinės lėšos, todėl bendrovė nebegali atsiskaityti su subrangovais. Ji taip pat skolinga bankui apie 4 milijonus litų. Su šiais užsakovais „Iglus“ įsisuko į teismų karuselę.
„Šiuo metu mes nebankrutuojam, tačiau, žinant Lietuvos teisinę sistemą, visko gali būti“, – bankroto grėsmės kategoriškai neneigė direktorius.
„Iglus“ kelia nerimą tai, kad dalis subrangovų savo kreditorinius reikalavimus pardavė įmonės užsakovei – bendrovei „Aido turtas“.
Ši jiems sumoka 10–40 procentų skolos sumos, paskui gali „Iglus“ pateikti reikalavimą grąžinti visą skolą.
Be to, gali pareikalauti dar ir delspinigių. Jeigu „Iglus“ neturės iš ko sumokėti, „Aido turtas“ galės nebegrąžinti „Iglus“ dalies skolos.
Vakar bendrovės „Akropolis Lt“, kuriai priklauso „Aido turtas“, direktorius Domas Kačinskas „Sekundei“ sakė atmetąs „Iglus“ pretenzijas.
„Netiesa, kad mes delsiam atsiskaityti. Pinigai mokami pagal pasirašytą sutartį“,– teigė jis. Komentuodamas skolų iš „Iglus“ sub-rangovų supirkimą, D.Kačinskas tikino, kad tokiu būdu stengiasi padėti į bėdą patekusiems verslininkams.
Išgyvena didelę įtampą
Pasak M.Leliuko, jeigu bendrovė atgautų bent pusę skolos iš užsakovų, būtų galima lengviau atsikvėpti – pavyktų padengti nemažą dalį kreditorinių įsiskolinimų. Įmonė galėtų tęsti darbą.
Dėl sunkmečio „Iglus“ jau yra nuo 400 iki 220 susimažinusi darbuotojų ir algas jiems.
Nors atlyginimai vėluoja, bet statybininkai nesiskundžia, nes bijo blogiausio – netekti darbo. Bendrovės vadovai neslepia, kad gali tekti vėl atleisti maždaug pusę darbuotojų.
M.Leliuko teigimu, įmonė visomis jėgomis stengiasi, kad to nereikėtų daryti. Savo turtu – statybinėmis medžiagomis atsiskaito su kai kuriais subrangovais ir sutaria su antstoliais, kad būtų nuimtas dalies turto areštas, moka mokesčius, toliau dalyvauja konkursuose ir tikisi, kad iš didžiųjų užsakovų netrukus pavyks atgauti nors dalį skolų.
„Jeigu neturėčiau tokios vilties, nevadovaučiau įmonei“,– kalbėjo M.Leliukas.
„Iglus“ direktorius sakė, kad bendrovė turi planų Baltarusijoje – atidaro ten savo atstovybes, dalyvauja konkursuose. Taip pat yra laimėjusi du konkursus Lietuvoje, tačiau neatskleidė, kokius objektus ir kokios vertės statys.
„Iglus“ renovuoja keletą daugiabučių, Panevėžio rajone esančius Linkaučių vaikų globos namus. M.Leliukas patikino, kad visuose objektuose darbai vyksta sklandžiai ir bus baigti laiku.
Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis patvirtino, kad problemų dėl vaikų namų renovacijos nėra.
Linkaučių vaikų globos namai atnaujinami už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.
Sąmatos vertė – apie 2 milijonai litų. Pinigus „Iglus“ gaus tik tada, kai pabaigs darbus.
Patiria smūgį po
smūgio
Panevėžio statybos tresto valdybos pirmininkas Remigijus Juodviršis „Sekundei“ sakė, kad statybų verslą skaudžiai palietusi krizė neišvengiamai atsiliepė ir jų bendrovei. PST skolingi užsakovai, o bendrovė – subrangovams, bankams.
Plačiau skaitykite 2009 m. rugpjūčio 21 d. „Sekundėje“.
Inga SMALSKIENĖ
A.Repšio nuotr.
Statybininkams riesta. Darbo netekusiųjų gretas gali papildyti ant bankroto slenksčio atsidūrusios bendrovės „Iglus“ darbuotojai.
