Dar šių metų pradžioje atrodė, kad Raudonąją Kiaulę pakeitusi Geltonoji Žiurkė neatneš tokių didelių permainų Nekilnojamojo turto (NT) rinkai. Tiesa, prieš dešimt mėnesių atidžiai rinkos ekspertų komentarus stebintys astrologai tikino: Lietuvos tautinis gyvūnas bėgo kainų laiptais aukštyn, o žiurkė, kaip ir dera jai pagal prigimtį, blaškysis. Dabar atrodo, kad blaškymasis jau baigėsi – sustingo rinka, įvairiais skaičiavimais nuo 10 iki 30 procentų krito būsto kainos ir ėmė sparčiai leistis žemyn privačiai dirbančių statybininkų darbo užmokesčio laiptai. Užstrigus NT pardavimui, daugelis projektų vykdytojų – ir didelių, ir mažų – pristabdė ar net sustabdė savo projektus. Tai lėmė, kad pirmą kartą nuo 2004-ųjų statybininkų rinkoje pasiūla ėmė viršyti paklausą. Taip pat pirmą kartą per pastaruosius ketverius metus statybininkų patentininkų darbų kainoraščius ėmė sudarinėti jau paslaugos pirkėjai.
Rekordiškai augo ir
krenta
Privačiai, su verslo liudijimais ar nelegaliai dirbančių statybininkų darbo užmokesčio augimas nuo 2004 metų, palyginti su infliacija, priminė kiškio ir vėžlio lenktynes. Metinė infliacija 2005 metais augo 3 procentais, 2006 metais – 4,5 procento, 2007 metais – 8,1 procento. Reali (ne statistinė) statybininkų alga atitinkamai – 30 procentų, 23 procentais ir 31 procentu.
Patentininkų kaina rinkoje pernai ir dar per pirmąjį šių metų pusmetį svyravo nuo 4000 iki 8000 litų per mėnesį, skirtumus lėmė kvalifikacija. Bendrovėse dirbantieji gaudavo nuo 2500 iki 4000 litų. Statybininkų algos kilo ne tik dėl statybų bumo ir milžiniškos specialistų paklausos. Darbo rinkos specialistai sutaria, kad statybininkus „ministrais“ buvo pavertę patys darbdaviai. Vaikydamiesi greito pelno jie nesibodėjo vilioti darbuotojų net tiesiai iš konkurentų statybos aikštelių. Panevėžyje yra buvę atvejų, kai statybininkai per dieną pakeisdavo tris darbdavius.
Buvo prognozuojama, kad dėl didėjančios infliacijos statybininkų darbo užmokestis augs ir visus šiuos metus, nors ir ne taip sparčiai, kaip anksčiau.
Tačiau prognozės subliūško. Infliacija išaugo apie 10 procentų, o visų statybininkų – ir samdomų bendrovių, ir dirbančių privačiai – algos pradedant antruoju pusmečiu ir ypač trečiuoju ketvirčiu ėmė ristis žemyn. Panevėžyje dar metų pradžioje statybininkų paklausa 15 procentų viršijo pasiūlą, o šiuo metu – priešingai.
Vidutinių ir didžiųjų statybos bendrovių samdomų specialistų darbo užmokestis krenta jau nuo vasaros pradžios. Nuo birželio iki spalio darbo užmokestis sumažėjo beveik 14 procentų. Skaičiuojant nuo vasario – net 22 procentais. Tiesa, palyginti su praėjusių metų spalio mėnesiu, darbo užmokesčio dinamika vis dar rodo augimą – 6,5 procento.
„Statybos rinka inertiška – šiemet buvo tęsiami pernai pradėti projektai ir tie, kuriems buvo skirtas finansavimas. Todėl dar iki birželio darbo užmokestis, palyginti su 2007 metais, augo vidutiniškai 20 procentų, – sakė Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Adakras Šeštakauskas. – Naujų projektų mažėja, o esamus dėl finansinių sunkumų sunku realizuoti, todėl statybos rinkoje ėmė mažėti darbo užmokestis ir daugėti atleidimų. Manau, kad metų pabaigoje fiksuosime nulinį statybininkių algų 2008-aisiais augimą ar net sumažėjimą.“
Tačiau statybos bendrovių darbuotojų nuotaika dar visai nebloga, palyginti su dirbančiųjų pagal verslo liudijimus ar juodojoje rinkoje. Jų algos vasaros pradžioje sumažėjo10 procentų, o šį rudenį jau yra 30 procentų darbo užmokesčio kritimas, palyginti su praėjusiais metais.
Ant ribos – 50 000
samdinių
Pernai vidutinė aukštos kvalifikacijos patentininko metų alga siekė 70 tūkstančių litų, 2008-aisiais bus tik 40 tūkstančių. Seimo narys per metus (be priedų) gauna 66 tūkstančius litų, ministrai – 60 tūkstančių litų, o premjeras – 72 tūkstančius litų.
Jei taip anksčiau būtų mažinamas
kvalifikuotų statybininkų darbo užmokestis, būtų kilusi tikra katastrofa – jie
kaipmat būtų išbėgę į Vakarus.
Dabar, kai ir kitų ES šalių statybos rinkose sudėtinga situacija, trauktis nėra kur net ir tada, kai esi atleidžiamas.
„Statybininkų paklausa rinkoje sparčiai mažėja. Statybos bendrovės mažina apsukas, taigi darbo jėgos pasiūla ims gerokai viršyti paklausą, – tikino A.Šeštakauskas. – Per patį statybų bumą šalyje statybos rinka papildomai pritraukė apie 50 tūkstančių naujų darbuotojų, tarp jų – ir iš kitų ūkio šakų. Tikėtina, kad didžioji dalis jų dabar yra ant atleidimo slenksčio.“
Atleisti iš statybos bendrovių žmonės, kaip rodo verslo praktika, dažniausiai lieka statybų rinkoje. Tik skirtumas tas, kad jie jau be tarpininkų stengiasi parduoti savo gebėjimus. Šiuo metu šalyje pagal patentus dirba 30 tūkstančių statybininkų. Jeigu statybos bendrovės iš tiesų bus priverstos atsisakyti per 2004–2007 metų pakilimą papildomai priimtų darbuotojų, privačiai pasiryžusių dirbti statybose žmonių gali padaugėti bent jau dvigubai.
Byra ištisos brigados
Dėl išaugusios konkurencijos darbo užmokestis gali mažėti ir 2009-aisiais, ir 2010-aisiais. Kad teks kovoti pavieniui ar mažomis brigadomis už vietą po statybų rinkos saule, rodo ir kita tendencija.
Geri atlyginimai ir maži mokesčiai valstybei iki šių metų skatino patentininkus burtis į vidutines – 5–10 žmonių ir dideles – 30–60 žmonių brigadas. Taip jie konkuruodavo dėl didesnių užsakymų su statybos bendrovėmis.
Lietuvos SA prezidentas niekada neslėpė esąs vienas iš tų, kuriems ypač nepatinka, kad patentu dangstosi ne nedideles paslaugas siūlantys žmonės, o tikrų tikriausias šešėlinis verslas. „Jie moka dešimt kartų mažesnius mokesčius ir iškreipia rinką“, – ir dabar teigia jis.
Europos Sąjungos statybos pramonės asociacijos ketinimai griežčiau kontroliuoti jų veiklą taip ir liko tik ketinimai. Tiesa, stagnuojanti NT rinka pati sustatė viską į vietas. Dauguma iš patentininkų sudarytų statybos brigadų jau subyrėjo. Tai dar labiau didina įtampą mažų apimčių statybos rinkoje.
Darbo rinka – parduotuvė
Jau dabar matyti, kaip trumpėja eilės prie kvalifikuotų meistrų. Dar prieš metus Panevėžyje tokios eilės nusidriekdavo pusmečiui į priekį, o dabar rasti aukštos kvalifikacijos statybininką namui statyti ar jį rekonstruoti galima per mėnesį. Atrodo, kad deficito laikai baigėsi ir negreit sugrįš.
Emocijos tiesiog veržiasi per kraštus, kai nusivylę statybininkai draugų būryje ima skaičiuoti, kiek pabrango būtiniausios prekės ir kiek atpigo jų darbas.
Tačiau rinkos ekspertai jiems primena, kad darbo rinka viso labo yra parduotuvė, kurioje darbdavys nori įsigyti prekę kuo pigiau ir moka tiek, kiek tuo metu ji verta.
Darius SKIRKEVIČIUS
G.Lukoševičiaus nuotr.
Rinkos ekspertai teigia, kad darbo rinka viso labo yra parduotuvė, kurioje darbdavys nori įsigyti prekę kuo pigiau ir moka tiek, kiek tuo metu ji verta. Statybininkų vertė krinta dideliais tempais.
