Prieškrizinei statybų verslo gigantei bendrovei „Iglus“ skamba gedulo maršas. Pagrindinis įmonės kreditorius „Swedbank lizingas“ nusprendė nutraukti vis giliau į skolas klimpstančios bendrovės porą metų trunkantį restruktūrizavimą. „Iglus“ kreditoriniai reikalavimai siekia per 14 mln. litų.
Už darbuotojams porą mėnesių vėluojančius atlyginimus Darbo inspekcijai prieš dvi dienas 1900 litų baudą sumokėjęs bendrovės direktorius, miesto Tarybos narys Mantas Leliukas pripažįsta, jog realiausia perspektyva – bankrotas. Bedarbių gretas Panevėžyje papildytų mažiausiai 100 žmonių. Pasak direktoriaus, „Iglus“ baigtis sužlugdytų dar apie 30 įmonių.
Dar prieš trejetą metų, vadinamojo ekonominio pakilimo laikais, „Iglus“ buvo įvardijama kaip viena iš statybų verslo lyderių. Bendrovei pavykdavo pelnyti solidžius užsakymus – jos statybininkai rekonstravo po gaisro „Ekrano“ gamyklą, statė Šiaulių „Akropolį“. Tuomet buvusius gardžius kąsnius dabar prasiskolinusios įmonės vadovas įvardija kaip nutiesusius tiesiausią kelią į bankrotą.
„Pagrindinė priežastis, atvedusi bendrovę į esamą situaciją, Europos mastu stambių kompanijų, tokių kaip „Ekranas“, bei sunkmečiu prasidėję mažesnių įmonių bankrotai ir valstybės politika. Pirmąją šių metų savaitę bankrutavo 100 tūkst. litų mums negrąžinusi viena įmonė, kitą savaitę – kita, likusi skolinga per milijoną, o trečią išgirdome, kad restruktūrizuojamos kompanijos negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose“, – vardijo M.Leliukas.
Jo teigimu, pati „Iglus“ iš užsakovų nėra atgavusi tiek, kiek siekia jos pačios skolos kreditoriams.
Galimybių „Iglus“ atsistoti ant kojų nebematančiam „Swedbank lizingui“ skola sudaro daugiau nei 80 proc. visų buvusio statybų banginio įsiskolinimų. M.Leliuko teigimu, ši skola bankui tęsiasi dar nuo 2002-ųjų, kai „Iglus“ ėmėsi atstatyti nuo gaisro nukentėjusią „Ekrano“ gamyklą.
Kineskopų gigantei neišgalint atsiskaityti su statybininkais, tarp jų ir banko buvo pasirašyta trišalė faktoringo sutartis. Po ketverių metų „Ekranui“ paskelbtas bankrotas, o įmonės bankui negrąžinta beveik 10 mln. litų skola atiteko „Iglus“.
„Rekonstravome sudegusią gamyklą ir dar patys likome skolingi. Mažai kam būtų kilę minčių, kad taip galėjo atsitikti“, – konstatavo M.Leliukas.
Sutartį, pavertusią statybininkus banko įkaitais, pasirašė dar tuometis „Iglus“ generalinis direktorius ir pagrindinis akcininkas Arvydas Rudys. Šis iš vadovo pareigų pasitraukė 2009-ųjų liepą, kai atlyginimų negaunantys darbuotojui mainais namo tempė plytas, o visose bendrovės statybų objektuose darbai buvo sustoję.
Kreditoriai jau tuomet kreipėsi į teismą prašydami įmonei iškelti bankrotą, tačiau prasiskolinusiai įmonei buvo suteiktas šansas – leista restruktūrizuotis. Tuomet „Iglus“ skolos jau siekė apie 15 mln. litų. Su kreditoriais planuota atsiskaityti per ketverius metus.
Prie „Iglus“ vairo A.Rudį pakeitęs M.Leliukas pasišovė išvesti įmonę iš finansinės duobės Šiaulių „Akropolio“ sąskaita. Panevėžio apygardos teismui „Iglus“ pateikė prašymą pripažinti neteisėta A.Rudžio pasirašytą sutartį su „Akropolio“ valdytoja bendrove „Aido turtas“, priklausančia „Vilniaus prekybos“ įmonių grupei.
Panevėžio bendrovė per teismą taip pat siekė atgauti iš „Akropolio“ daugiau nei 15 mln. litų už papildomai atliktus statybos darbus. A.Rudžio pasirašyta sutartimi bendrovė buvo atsisakiusi šių pinigų. „Akropolio“ statyboms paskolą buvo išdavęs pagrindinis „Iglus“ kreditorius „Swedbank“.
M.Leliukas ne kartą yra pabrėžęs, jog šios bylos baigtis reikštų nuosprendį „Iglus“ įmonei – ją išgelbėtų arba visai pražudytų.
(…)
Visą Ingos KONTRIMAVIČIŪTĖS straipsnį skaitykite lapkričio 9 d. „Sekundėje“.
