Surėmė ginklus
Milijoninių skolų klampinama re-struktūrizuojama Panevėžio
statybų bendrovė „Iglus“ dėl finansinių sunkumų kaltina ne ekonominę krizę, o su
ja neatsiskaičiusį Šiaulių „Akropolį“. Iš prekybos ir pramogų centro valdytojos
bendrovės „Aido turtas“, priklausančios „Vilniaus prekybos“ įmonių grupei,
panevėžiečiai per teismus siekia atgauti daugiau nei 15 mln. litų.
Pasak „Iglus“ generalinio direktoriaus Manto Leliuko, tiek
„Akropolio“ valdytoja skolinga už papildomai atliktus statybos darbus.
Prekybos ir pramogų centro atstovai atsikerta neturintys už ką
„Iglus“ mokėti, nes buvęs jos generalinis direktorius Arvydas Rudys pats
pasirašęs sandorį – bendrovė atsisakė apmokėjimo už didelę dalį atliktų
papildomų darbų.
Po sandorio praėjus vos porai mėnesių A.Rudys užleido „Iglus“
vadovo kėdę. Jis tvirtina, kad milžiniškus nuostolius bendrovei atnešusį parašą
suraitė pasidavęs „Aido turto“ spaudimui.
Projektą koregavo ne kartą
Panevėžio apygardos teismui „Iglus“ spalio pabaigoje įteikė
ieškinį – prašoma iš „Akropolio“ valdytojo priteisti 15,56 mln. litų.
„Prekybos ir pramogų centre dviejų iksų „Maximą“ pastatėme už
dyką“, – nesumokėtos sumos dydį įvertino M.Leliukas.
Anot jo, per statybas „Akropolio“ bendras plotas padidėjo
daugiau nei 7000 kv. metrų, tai yra 11,25 proc., o statybinis tūris išaugo net
59,11 proc.
M.Leliuko teigimu, statant prekybos ir pramogų centrą projektas
buvo koreguojamas ne kartą. Pakeitimai buvo atliekami tiesiog objekte,
statybininkams tai tapo kasdienybe. Tačiau apmokėjimo už papildomus darbus
klausimą, pasak „Iglus“ direktoriaus, „Akropolio“ valdytojas pasiliko pabaigai.
M.Leliuko teigimu, Panevėžio statybų bendrovė buvusi priversta
sutikti su jai rizikingomis verslo banginio diktuojamomis žaidimo taisyklėmis.
Tik vieną dieną sustojusios statybos „Iglus“ būtų atsiėjusios pusę milijono
litų.
„Jei būtume stabdę statybas ir vėlavę atlikti darbus pagal
sutartyje numatytus terminus, bendrovei būtų grėsusi įspūdingo dydžio bauda.
„Akropolio“ valdytojas turbūt buvo tą numatęs ir tuo naudojosi. Pastaraisiais
metais užsakovai verslą darė ne tik iš nekilnojamojo turto, bet ir statybininkų
sąskaita, ieškodami būdų, kaip teisiškai nemokėti pinigų“, – pažymi
M.Leliukas.
Atgauti milijonus per teismus „Iglus“ ėmėsi praėjus maždaug
pusantrų metų nuo Šiaulių „Akropolio“ atidarymo. Bendrovės generalinis
direktorius tvirtina tiek laiko gražiuoju bandę susigrąžinti pinigus, tačiau
„Aido turtas“ esą nė į kalbas nesileido.
Siekia atgauti, ko atsisakė
Dėl apmokėjimo už papildomus darbus su „Akropolio“ valdytojais,
pasak M.Leliuko, ne kartą derėjosi ir jo pirmtakas, buvęs generalinis
direktorius A.Rudys. Tačiau derybų rezultatas „Iglus“ bendrovę, užuot ištraukęs
iš skolų liūno, jame galutinai paskandino.
2009-ųjų gegužę A.Rudys su „Aido turtu“ pasirašė vėliau į
teismą abi bendroves atvedusį susitarimą. Juo „Akropolio“ valdytojas perėmė
„Iglus“ skolinius įsipareigojimus rangovams – statomame prekybos ir pramogų
centre dirbusioms kitoms pagrindinėms įmonėms, o panevėžiečių bendrovei
priklausanti galutinė suma teliko 3,7 mln. litų. Tokiu būdu „Iglus“ raštu
atsisakė teisės reikalauti atlygio už statant „Akropolį“ atliktus papildomus
darbus.
M.Leliukas nemano, kad parašą suraitęs A.Rudys galėjo turėti
kitų tikslų, nei išgelbėti įmonę nuo žlugimo. Tuo metu „Iglus“ jau stovėjo ant
bankroto slenksčio.
„Tas susitarimas „Iglus“ bendrovei visiškai nenaudingas. Manau,
kad ankstesnis vadovas buvo patekęs į tokią padėtį, kad nebeturėjo pasirinkimo.
Tikėdamasis, kad rinkoje situacija nepasikeis ir darbas tęsis, A.Rudys ryžosi
pasirašyti“, – „Sekundei“ teigė M.Leliukas.
Bėgo nuo bankroto
A.Rudys tvirtina pasirašyti skandalingąjį susitarimą buvo
spaudžiamas ir ekonomiškai, ir psichologiškai. Jo teigimu, apie papildomus
darbus statant „Akropolį“ su užsakovu buvo kalbėta dar 2007-aisiais, pasirašant
generalinės rangos sutartį.
Buvęs bendrovės generalinis direktorius teisinasi, jog su
„Vilniaus prekybos“ grupės įmonėmis „Iglus“ yra dirbęs ir anksčiau, tačiau dėl
papildomų darbų tada pavykę susitarti. A.Rudys tikėjo, kad problemų nebus ir
šįkart.
Buvęs generalinis direktorius pripažįsta, kad jo pasirašytas
susitarimas su „Aido turtu“ bendrovei naudos neatnešė.
„Užsakovai sakė: pasirašykite arba bankrutuosite. Jei nebūtume
pasirašę, aišku, „Iglus“ būtų bankrutavusi. Sutikome, kad pratęstume savo
egzistavimą. O paskui nutarėme kreiptis į teismą, kad šis išsiaiškintų,
sąžiningai ar ne su mumis pasielgta. „Akropolis“ naudojasi mūsų statybininkų
sukurtu turtu, o pinigai už jį nesumokėti“, – pažymi A.Rudys.
Anot jo, „Aido turto“ nesumokėtas atlygis už papildomus darbus
buvo pagrindinė „Iglus“ finansinio nuosmukio priežastis.
„Iglus“ problemų turi ne dėl ekonominės krizės, o dėl
„Akropolio“, – tikino A.Rudys.
Daugiau nei 15 mln. litų ieškinį teismui pateikusi „Iglus“ taip
pat prašo, kad su „Aido turtu“ pasirašytas skandalingasis susitarimas būtų
pripažintas neteisėtu.
Kova už būvį
Kol vyksta teisminiai procesai, Panevėžio apygardos teismas
patenkino „Iglus“ prašymą ir areštavo „Aido turtui“ priklausantį nekilnojamąjį
turtą ir banko sąskaitą. M.Leliukas prasitaria po tokio teismo sprendimo
sulaukęs nemažai skambučių iš „Akropolio“ statyboms paskolą išdavusio banko.
„Labai keista, kad prekybos ir pramogų centro valdytojas su
mumis net nediskutuoja, dėl turto arešto mums skambino ne „Akropolio“
valdytojas, o „Swedbankas“. Šiandien „Iglus“ – labai maža bendrovė, o tie, prieš
kuriuose esame pateikę ieškinį, turi daug jėgos, daug pinigų ir galių“, –
M.Leliukas spėja stojęs į nelygią kovą.
„Swedbanko lizingas“ yra ir pagrindinis „Iglus“ kreditorius.
Jam statybų bendrovė skolinga 11,8 mln. litų.
„Aido turto“ sąskaita areštuota buvo vos dieną. Panevėžio
apygardos teismo sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nekilnojamajam
turtui „Akropolio“ valdytoja apskundusi aukštesnės instancijos teismui. Skunde
bendrovė skelbia valdanti 209 mln. litų vertės turto, įmonės kapitalas siekia 94
mln. litų. Vos per devynis mėnesius „Aido turtas“ skelbiasi uždirbęs 6 mln. litų
grynojo pelno.
Tačiau M.Leliukas paties „Aido turto“ skelbiamais skaičiais
nelinkęs aklai patikėti. „Iglus“ vadovas siekia, kad „Akropolio“ valdytojų
turtas būtų pervertintas.
„Norėčiau įsitikinti pats, kokia reali šito turto vertė.
Parodykite man, kas šiandieną Lietuvoje nupirktų Šiaulių „Akropolį“. Manau,
tokio pirkėjo net Europoje neatsirastų“, – abejoja „Iglus“ vadovas.
Pačios „Iglus“ skolos siekia per 14 mln. litų. Atgauti pinigus
iš bendrovės laukia pustrečio šimto kreditorių. Pasak M.Leliuko, įmonės
restruktūrizacijos plane numatyta su jais atsiskaityti per ketverius metus.
Įmonėje dirba 150 žmonių.
Nors, anot generalinio direktoriaus, kol kas planas vykdomas,
tačiau jei nepavyks atgauti milijonų iš „Akropolio“ valdytojo, statybų bendrovės
perspektyvos labai miglotos. M.Leliuko teigimu, bylinėjimasis su „Aido turtu“
Panevėžio statybų bendrovei reiškia kovą už būvį.
„Net neabejoju, kad po Naujųjų metų pamatysime didelę bangą
statybos įmonių bankrotų. Statybų sektoriuje situacija baisi – įmonės neturi
darbų, kone kiekvienas viešųjų pirkimų konkursas skundžiamas, pinigai iš Europos
Sąjungos fondų įmones pasiekia po objekto pridavimo praėjus pusmečiui. Nenoriu
prognozuoti, kas mūsų lauks, jei Lietuvos ekonominė situacija nesikeis ir
nepavyks laimėti prieš „Akropolį“, – „Sekundei“ teigė M.Leliukas.
Plačiau skaitykite 2010 m. lapkričio 24 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Nuotr. Be pinigų. Šiaulių „Akropolį“ stačiusi
bendrovė „Iglus“ prekybos ir pramogų centro valdytojus kaltina už papildomus
darbus nesumokėjus daugiau nei 15 mln. litų.
