Pernai šalyje buvo 248,8 tūkst. bedarbių – 42,3 tūkst. mažiau nei 2010 m.
Praėjusiais metais nedarbo lygis Lietuvoje sudarė 15,4 proc. ir buvo 2,4 proc. punkto mažesnis nei 2010 m. Tačiau daugėjo ilgalaikių bedarbių, darbo negalinčių susirasti vienerius metus ar ilgiau. Ilgalaikio nedarbo lygis 2011 m. buvo 8 proc. – 0,6 proc. punkto didesnis nei 2010 m.
Pernai šalyje buvo 248,8 tūkst. bedarbių – 42,3 tūkst. mažiau nei 2010 m. Vyrų nedarbo lygis 2011 m. sudarė 17,8 proc., moterų – 13 proc. Per metus vyrų nedarbo lygis sumažėjo 3,4 proc., o moterų – 1,4 proc. Bedarbių vyrų buvo 143,9 tūkst., moterų – 104,9 tūkst., pranešė Statistikos departamentas, remdamasis gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais.
Statistikų skaičiavimais, ilgalaikio nedarbo lygis 2011 m. sudarė 8 proc. ir buvo 0,6 proc. punkto didesnis nei 2010 m. Ilgalaikių bedarbių buvo 129,1 tūkst., arba kas antras (51,9 proc.) bedarbis, tai 8,5 tūkst. (7 proc.) daugiau nei 2010 m.
Ilgalaikio nedarbo lygis galėjo augti dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, kai kuriuose šalies miestuose darbą susirasti itin sudėtinga, nes bedarbių ten gerokai daugiau nei laisvų darbo vietų. Pavyzdžiui, Lietuvos darbo biržos duomenimis, Pasvalyje darbo ieško 641 asmuo, tačiau ten registruota vos 1 laisva darbo vieta. Panaši situacija ir kai kuriuose kituose Lietuvos miestuose.
Metus ir ilgiau darbo rasti negalinčių gyventojų galėjo padaugėti ir dėl to, kad ilgesnį laiką nedirbęs asmuo praranda įgūdžius ir todėl tampa mažiau patrauklus darbdaviams. Tiesa, gali būti, kad kai kurie asmenys dirba „šešėlyje“, tačiau oficialiai deklaruoja nedirbantys, naudojasi bedarbiams teikiamomis lengvatomis ir taip išpučia nedarbo lygio rodiklius.
15–24 metų amžiaus jaunuolių nedarbo lygis šalyje 2011 m., palyginti su 2010 m., sumažėjo 2,2 proc. punkto ir siekė 32,9 proc. 2011 m. 15–24 metų amžiaus bedarbių buvo 45,3 tūkst. ir, palyginti su 2010 m., jų skaičius sumažėjo 7,4 tūkst. arba 14 proc.
Dirbančiųjų padaugėjo 27,1 tūkst.
2011 m. šalyje dirbo 1 mln. 371 tūkst. gyventojų, jų skaičius, palyginti su 2010 m., padidėjo 27,2 tūkst. Per metus užimtųjų skaičius labiausiai padidėjo transporto ir saugojimo veikloje (9,9 tūkst.) ir pramonėje (5,3 tūkst.).
Devyni iš dešimties (91,3 proc.) užimtų gyventojų 2011 m. dirbo visą darbo dienos ar savaitės laiką. 119,8 tūkst. (8,7 proc.) užimtųjų dirbo ne visą darbo dienos ar savaitės laiką, iš jų trečdalis (40,6 tūkst.) norėjo ir galėjo dirbti daugiau valandų.
15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis 2011 m. sudarė 60,7 proc., per metus jis padidėjo 2,9 proc. punkto. 2011 m. 15–64 metų amžiaus vyrų užimtumo lygis sudarė 60,9 proc., moterų – 60,5 proc. ir per metus padidėjo atitinkamai 4,1 proc. ir 1,8 proc.
Pagyvenusių (55–64 metų amžiaus) gyventojų užimtumo lygis per 2011 m. padidėjo 1,9 proc. punkto ir sudarė 50,5 proc.
