Balandžio 30 d. „Stasys Museum“ atidaroma Lino Leono Katino paroda „Dar vienas Miegančiųjų apsivertimas“. Visi parodoje eksponuojami dailininko darbai priklauso privačiai Virgilijaus Norvaišos kolekcijai, saugomai Panevėžyje.
Linas Katinas (1941–2020) – vienas įsimintiniausių modernistų menininkų, gimusių ir kūrusių Lietuvoje. Jo šešis dešimtmečius trukusi kūrybinė biografija stebina ir žavi ypatingu, tik jam vienam būdingu žaismingumu, gaivališka energija ir savitu misticizmu.
Autorių domino pati būtis ir transcendencija, išreiškiančios anapus įprasto juslinio patyrimo ir žemiškos materijos ribų egzistuojančią dvasinę patirtį. Paroda kviečia patyrinėti šią intriguojančią L. Katino kūrybos pusę. Joje individuali pasaulėjauta susipina su senųjų civilizacijų mitų ir archetipų atplaišomis, o transkultūrinės, viršlaikinės nuorodos bei simboliai byloja apie laikinumą, amžinybės ilgesį ir žmogiškai naivius bandymus įminti neįmenamas visatos mįsles.
Naująją „Stasys Museum“ parodą kuruoja menotyrininkė, meno kritikė, įvairių kultūros sklaidos projektų iniciatorė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė.
„Tai jau antras kartas, kai gilinuosi į šio labai mėgstamo autoriaus kūrybą ir jos kontekstus, atrasdama anksčiau tikrai menkai tyrinėtų ir žiūrovui dar nežinomų sluoksnių. Ši paroda – bandymas per kūrinius papasakoti istoriją apie maištininką, kuris XX a. 8 dešimtmečio pradžioje, vyraujant ateizmo propagandai, ieškojo dvasinės gelmės giliai Sibire, Buriatijoje, tantrinių budistų bendruomenėje. Dauguma parodoje pristatomų darbų buvo sukurti 8–9 dešimtmečiais, kai išlaisvintoje dailininko vaizduotėje siautėjo spalvos ir tiesėsi, jo paties žodžiais, „transatlantiniai ornamento kabeliai“, jungiantys lietuvių liaudies lovatiesių raštus su čakrų spalvomis“, – atskleidžia kuratorė.
Parodą papildo du specialiai šiai parodai sukurti, dailininko kūrybos įkvėpti ir jos kontekstą išplečiantys kitų kūrėjų darbai. Pirmasis – režisieriaus ir videomenininko, L. Katino mokinio Gintaro Šepučio kartu su J. Marcišauskyte-Jurašiene sukurtas dokumentinis pasakojimas apie L. Katiną ir jo kūrybos ryšį su budizmu.
Antrasis – jaunosios kartos kompozitorės Agnės Matulevičiūtės ir aktoriaus Gedimino Rimeikos jautri garso instaliacija, paremta L. Katino širdies dūžių garso įrašu ir jo poetiniais tekstais, kurie parodoje paviešinami pirmą kartą. Pastaroji instaliacija pritaikyta lankytojams su klausos negalia.
Parodos architektūrą kūrė Ieva Cicėnaitė, dirbusi su svarbiausiomis Lietuvos kultūros institucijomis ir tarptautiniais projektais, nuosekliai formuojanti šiuolaikinę parodų architektūros kalbą.
Pasak architektės, „Stasys Museum“ parodoje šalia ekspresyvių ir tirštų L. Katino darbų architektūra sukurta ne kaip fonas, o kaip lygiavertė instaliacija.
„Parodos architektūra tampa ne tik darbų kompozicija, bet ir būsena, į kurią patenkama peržengus aiškią ribą – tarsi slenkstį tarp sąmoningo buvimo ir sapno. Anapus šios ribos atsiveria parodos glėbys – lopšys, kviečiantis pasinerti ir trumpam pakibti kartu su ryškiaspalvius sapnus menančia tapyba“, – pasakoja I. Cicėnaitė.
Parodos atidarymas vyks balandžio 30 d., ketvirtadienį, 18 val. Gegužės 1 d., penktadienį, „Stasys Museum“ dirbs nuo 12 iki 17 val., o gegužės 2–3 dienomis – įprastu savaitgalio laiku: šeštadienį nuo 11 iki 19 val., sekmadienį – nuo 12 iki 17 val.
Paroda Panevėžyje (Respublikos g. 40) veiks iki rugsėjo 13 d.
