„Bankrotas visus suvienodino”, – rodos, ką dar galima pridurti prie šių atleidimo lapelio į „Ekraną“ atėjusios atsiimti verkiančios moters žodžių. Deja, deja. Suvienodino tik tuos, kurie kantriai ir ilgus metus nugaras lankstė cechuose. Jiems visiems vienodai priklauso dviejų minimalių darbo užmokesčių dydžio kompensacija, o kai kuriems galbūt – dar menkutė miesto Savivaldybės pašalpa. Ir bedarbio statusas Darbo biržoje bei ilgos darbo paieškos.
Būtų juokinga, jei nebūtų graudu. Nes didieji „Ekrano” vadai, atvedę gamyklą į bankrotą, milijonines „kompensacijas”, aplaistytas sūriu paprastų „ekraniečių“ prakaitu, jau seniai sau išsimokėjo. Jų užteks iki gyvenimo pabaigos, užteks vaikams, gal net ir anūkams. Už „ekraniečių” sunkiai uždirbtus pinigėlius susiręstų pilaičių stogai dailiai kyšo prestižiniuose Panevėžio ar priemiesčio rajonuose, pirtelės bei kotedžai prisiglaudę gražiausių Lietuvos ežerų pakrantėse. Kalbama, kad bene visa netoli „Palangos Lino” poilsio namų esanti gatvė pristatyta buvusiems „Ekrano” šulams priklausančių vilų. „Ekrano” gatvė, – taip ją vadina palangiškiai.
O pačiam didžiausiam šului atleidimo iš darbo lapelio laukti Palangoje tikrai neprailgo. Jo buvęs Verslo šlovės galerijos „kavalierius“ ramiai sau galėjo lūkuriuoti besipliuškendamas „Lino” baseine ar besivartydamas purvo voniose. Milijonus susikrovus, darbas – ne vilkas, į mišką nepabėgs. Ypač kai gali sau leisti poilsiauti visą likusį gyvenimą.
Prasidėjusi vasara į darbo paieškas įtraukia ne tik tūkstančius bedarbiais tapusių „ekraniečių”. Išganingojo savo rankomis uždirbto lito tikisi ir iš mokyklų pažirę moksleiviai. Tačiau jiems konkuruoti su suaugusiais bedarbiais beviltiška.
„Gal priimtumėte dukrą per vasarą laikraščių išnešioti, vis ne dyka sėdėtų”, – siūlėsi į redakciją paskambinusi penkiolikmetės mama. Nieko džiuginančio moteriai pasiūlyti negalėjome – išnešioti spaudą nuo penktos ar šeštos valandos ryto nepilnamečiams draudžia įstatymai. Absurdiški įstatymai, užtrenkiantys paaugliams darbdavių duris, plačiai atveria jiems kitas – į gatvę. Kuo baigiasi laisvą laiką „užmušinėjančių” nepilnamečių šlaistymasis, tėvai dažniausiai sužino iš policijos pareigūnų: susimušė, atėmė telefoną, pavogė magnetolą, bandė nuvaryti mašiną.
Peržvelgus šios savaitės „Sekundę”, turbūt ne vienam susidarė įspūdis, kad miestas vis labiau panėšėja į sąvartyną. Privataus namo kieme – sąvartynas, turgelio pašonėje – sąvartynas, šalia „Sodros“ – sąvartynas. Skundžiasi visi, tvarkytis nenori niekas. Tikrasis lietuviškas mentalitetas įaugęs į smegenis – tegul tvarkosi kaimynas, kodėl turėčiau aš.
