Susibūrusi iniciatyvinė grupė „Už blaivią“ jau surinko reikiamą kiekį parašų, kad būtų Seimui pateiktos griežtesnės Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos. Manoma, kad į jas politikai turėtų atsižvelgti, nes sulaukta didelio visuomenės palaikymo. Kiek jos būtų veiksmingos, kitas klausimas.
Renkami parašai, kad būtų labiau apribota prekyba alkoholiu ir šitaip sumažinta dėl jo vartojimo kylančių bėdų. U.Mikaliūno nuotr.
Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimu siekiama sumažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą, ypač nepilnamečiams. Prašymą įregistruoti iniciatyvinę grupę pasirašė nemažai visuomenėje žinomų žmonių: dirigentas Donatas Katkus, alpinistas Vladas Vitkauskas, arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, dainininkai Rosita Čivilytė, Donatas Montvydas ir kt.
Daugiau nei 70 nevyriausybinių organizacijų, kartu ir skėtinės, jungiančios dešimtis kitų, pasirašė visuomenei adresuotą memorandumą dėl alkoholio vartojimo mažinimo, kuriuo kviečia palaikyti piliečių iniciatyvą griežtinti Alkoholio kontrolės įstatymą.
Įstatymo keitimo iniciatyvinės grupės „Už blaivią“ koordinatorius Juozas Dapšauskas teigia, kad
jau surinkta 50 tūkst. būtinų parašų, kad įstatymo projektas būtų pateiktas Seimui. Tuo neapsiribojama. Žmonių palaikymas didelis, neabejojama, kad parašų bus daugiau. Tuo labiau kad Vyriausiajai rinkimų komisijai juos pristatyti reikia iki gegužės vidurio.
„Mokslu pagrįstos efektyvios alkoholio kontrolės priemonės“, – siūlomas pataisas apibūdino J. Dapšauskas.
Jo teigimu, jos veikia ir kitose šalyse, rekomenduojamos Pasaulio sveikatos organizacijos, šalies mokslininkų. Pagrindinės siūlomos priemonės yra visiškas alkoholinių gėrimų reklamos draudimas; leidimas prekiauti alkoholiu tik specializuotose parduotuvėse. Pasak J. Dapšausko, sekama skandinavų pavyzdžiu, kur šios priemonės davė rezultatų. Tai nebūtų visiškas prekybos uždraudimas ar „sausojo įstatymo“ įvedimas.
„Tai yra mokslu pagrįsta alkoholio kontrolė, kad būtų valdoma situacija. Šiandien Lietuvoje situacija nevaldoma“, – tvirtino jis.
Taip pat siūloma sutrumpinti prekybos alkoholiu laiką, uždraudžiant prekybą nuo 20 valandos vakaro iki 10 ryto. Jo teigimu, būna siūlymų riboti prekybą ryto valandomis, tačiau, mokslininkų skaičiavimais, didžiausia problema būna vakarais. Be to, siekiant, kad mokykloje besimokantys moksleiviai dėl savo amžiaus negalėtų įsigyti ir vartoti alkoholinių gėrimų, legalaus alkoholio įsigijimo ir vartojimo amžių siūloma didinti iki 20 metų. Prekiauti alkoholiu būtų leidžiama ne arčiau kaip 200 metrų iki ugdymo įstaigų.
„Dabar alkoholis gali laisvai lietis ir mokykloje, nes vieni moksleiviai pilnamečiai, kiti ne“, – įvardija problemą jis.
J. Dapšausko teigimu, pilnamečiai perka nepilnamečiams alkoholį ir vakarėliai virsta nusigėrimo šventėmis.
Tikisi pergalės
Iniciatyvinės grupės koordinatorius mano, kad piliečiams pavyks pasiekti savo tikslą. J. Dapšauskas sako besidžiaugiantis kritinės masės didėjimu. Kartu planuojama ir daugiau dalykų – inicijuoti partijų ir asocijuotų žiniasklaidos struktūrų susitarimą, įsipareigojimą, kad būtų smarkiai keliamas alkoholio akcizas ir iš jo finansuojama socialinė reklama.
Tokiu atveju, jo manymu, būtų nušauti trys zuikiai. Visų pirma, kylant kainai, mažėtų vartojimas. Antra – būtų uždrausta alkoholio reklama, trečia – atsirastų pinigų švietimui, kurių dabar praktiškai nėra, tik kalbos.
„Manau, kad keičiasi tiek visuomenės suvokimas, tiek politikų. Jei visuomenė keičiasi, ir politikai privalo reaguoti“, – tikisi, kad bus priimtos pataisos, jis.
Juo labiau kad dabar pataisas teikia ne viena partija, o piliečių iniciatyvinė grupė. J. Dapšauskas viliasi, kad politikai prieš rinkimus labiau palaikys visuomenės nuomonę. Jei šis Seimas nespėtų apsvarstyti pataisų, tikimasi, kad kitas Seimas priims. Be to, jei įstatymas nebūtų pakeistas, tikimasi, kad žmonių palaikymas ir surinkti parašai nebūtų veltui – galbūt vėliau remdamasi žmonių nuomone pataisas teiktų kokia atskira grupė.
Griežti ribojimai
Kalbant ne apie minėtas pataisas, o apskritai apie alkoholio kontrolės politiką šalyje, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Dominykas Šumskis sako, jog dabar taikoma alkoholio kontrolės politika jau yra viena griežčiausių ES. Jo pateiktais Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, maždaug pusėje ES šalių netaikomi specialūs pardavimo laiko valandomis apribojimai. Kai kuriose šalyse galioja alkoholio pardavimo ribojimas tam tikromis savaitės dienomis, bet taip yra mažiau ne trečdalyje ES valstybių. Suomijoje, Švedijoje stipresnis alkoholis pardavinėjamas specializuotose parduotuvėse.
Pasak D. Šumskio, pardavimo laikas apribotas 2007 metais, o koreguotas 2009. Vertinant oficialią statistiką, nepastebėta, kad legalaus alkoholio suvartojimas po 2007 ar 2009 metų būtų reikšmingai sumažėjęs, palyginti su tuo, kas buvo anksčiau. Pavyzdžiui, Statistikos departamento duomenimis, legalių alkoholinių gėrimų suvartojimas, tenkantis vienam gyventojui (litrais, absoliutaus 100 procentų alkoholio) 2005 metais buvo 10,4, 2006 metais – 11,1, 2007 metais – 11,8, 2009 metais – 11,1, 2010 metais – 11,6, o 2012 metais – 13.
Eksperto teigimu, alkoholis šalyje, palyginti su gyventojų perkamąja galia, yra vienas brangiausių ES, tačiau ir tai neturėjo esminės įtakos vartojimui.
Be to, jo manymu, alaus reklamos daugiau suvaržyti nei dabar praktiškai nebeįmanoma. D. Šumskio teigimu, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, palyginti kitų šalių alaus reklamos draudimus televizijoje, radijuje ir kitose žiniasklaidos priemonėse su Lietuvoje taikomais draudimais, alaus reklamos draudimas Lietuvoje yra vienas griežčiausių pasaulyje.
Ekspertai mano, kad vis dėlto reikėtų atskirti kartais vartojančius alkoholio žmones, kurių yra dauguma, nuo tų, kurie pavartoję alkoholio kelia rūpesčių. Šiuo atveju blogiausia tai, kad
normalius, neturinčius priklausomybės žmones norima prilyginti ją turintiesiems ir reguliuoti visiems, aiškinant jiems, kada ir ką galima daryti. Manoma, kad tai nėra sąžininga ir reikėtų daugiau dėmesio skirti bėdų dėl alkoholio turintiems asmenims – darbui su jais, gydymui ir pan.
Laisvosios rinkos instituto ekspertams keistai atrodo ir kartais pasigirstantys siūlymai alkoholį parduoti asmenims nuo 20 metų. Europoje yra šalių, kur alkoholį tam tikromis sąlygomis galima vartoti ir nuo 16 metų. Manoma, kad toks amžiaus ribojimas būtų nelogiškas – į kariuomenę kviečiama sulaukus 18 metų, į rankas duodamas ginklas, tačiau nusipirkti alaus nebūtų galima. Sulaukęs 18 metų žmogus tampa pilnamečiu ir gali įsigyti būstą, automobilį, imti paskolą, steigti įmones ir panašiai. Dažnai pavyzdžiu rodoma JAV, kur alkoholio galima įsigyti tik sulaukus 21. Ekspertų turimais duomenimis, ten užaugo visa karta vaikų, kuriai įsigyti lengvų narkotikų buvo lengviau nei alaus ir dabar ne vienoje valstijoje legalizuojama marihuana. Tad teigti, kad jie pasiekė gerų rezultatų, kaip manoma, negalima – vienus svaigalus nepilnamečiai greičiausiai pakeitė kitais.
Faktai
Aiškinamajame pataisų rašte teigiama: „Ypač skaudžios alkoholio vartojimo pasekmės tyčinių nužudymų atveju – net trys iš keturių įtariamųjų (kaltinamųjų) nužudymo metu buvo neblaivūs: 2014 m. – 70,4 proc. visų įtariamų tyčiniu nužudymų asmenų, 2011 m. – 73,4 proc.
Šeši iš dešimties (57,9 proc.) asmenų, įtariamų dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, taip pat buvo neblaivūs.
Labai dažnai smurto artimoje aplinkoje naudojimas susijęs su piktnaudžiavimu alkoholiniais gėrimais. Pvz., 2014 m. net 67,5 proc. asmenų, įtariamų grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, ir 69,9 proc. asmenų, įtariamų fizinio skausmo sukėlimu ir nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivūs. Beveik pusė nustatytų asmenų, kurie buvo įtariami išžaginimais (2014 m. buvo 56,5 proc.) ir seksualiniais prievartavimais (2014 m. – 40,2 proc.), taip pat nusikaltimo metu buvo neblaivūs.
Apsvaigę nuo alkoholio buvo ir pusė asmenų, įtariamų viešosios tvarkos pažeidimais.
Lietuva pagal tyčinių nužudymų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, pirmauja ES ir viršija ES vidurkį beveik šešis kartus.
Lietuvos savižudybių rodiklis beveik tris kartus viršija ES vidurkį (10,3 mirties atvejų 100 000 gyventojų), o 63 proc. savižudybių yra siejama su alkoholio vartojimu.
Daiva SAVICKIENĖ
