Patologiniai lošėjai jau kuris laikas gali saugotis pražūtingos aistros – pateikti prašymą neįleisti jų į lošimo namus. Nuo šiol tą daryti galės ir neatsakingai besiskolinantieji iš bankų bei greitųjų kreditų teikimo bendrovių.
Patologinę aistrą skolintis jaučiantys gyventojai galės prašyti, kad būtų įrašyti į asmenų, kuriems neišduodamos vartojimo paskolos, registrą. BNS nuotr.
Įtrauks į specialų registrą
Nuo lapkričio 1 dienos jie gali nemokamai įsirašyti į Lietuvos banko registrą –
specialų sąrašą asmenų, kuriems nebus teikiami vartojimo kreditai.
Kaip skelbia bankas, visos vartojimo kreditus teikiančios bendrovės privalės prieš teikdamos vartojimo kreditą tikrinti sąrašą. Jeigu vartojimo kredito prašantis asmuo bus įrašytas į sąrašą, jam vartojimo kreditas negalės būti suteikiamas. Jeigu bendrovė vis tiek suteiks kreditą, sudaryta sutartis bus laikoma negaliojančia, o bendrovei grės baudos.
Lietuvos bankas (LB) teigia, kad nauja paslauga „Stop vartojimo kreditams“ padės apsisaugoti nuo besaikio ir neatsakingo skolinimosi.
„Pristatome įrankį, kuris gali padėti išvengti bėdų dėl paskolų. Paslauga „Stop vartojimo kreditams“ sudarys galimybę apriboti nesuvaldomą norą imti vartojimo kreditus, skolinti šio polinkio nesuvaldantiems asmenims vartojimo kredito bendrovės nebegalės“, – Lietuvos banko parengtame pranešime cituojama jo Finansinių paslaugų ir rinkų politikos skyriaus vyriausioji juriskonsultė Rasa Cicėnienė.
Pasak jos, bankas nuolat sulaukdavo gyventojų prašymų padėti suvaldyti artimųjų besaikį skolinimąsi.
Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA), išsakiusios nemažai priekaištų LB dėl pastaraisiais metais įvestų griežtesnių apribojimų smulkiųjų kreditų teikėjams, prezidentas Liutauras Valickas šį sprendimą vertina teigiamai, bet jo nevadina naujove.
Pasak L. Valicko, asociacija tokį registrą įsteigė dar 2013 metais, juo galėjo naudotis jos nariai. Pašnekovo teigimu, praktika visiškai pasiteisino.
Teigiamai sprendimą suteikti žmonėms galimybę saugotis nuo neatsakingo skolinimosi vertina ir priklausomybių ligas gydantys medikai. Žinomas psichiatras Raimundas Alekna tik įspėja, kad pažabota, bet neišgydyta priklausomybė išlaidauti gali transformuotis į kitą, pavyzdžiui, polinkį vogti ar svaigintis.
Galės įrašyti ir artimieji
Į sąrašą asmenų, kuriems nebus išduodami vartojimo kreditai, galės įsirašyti bet kuris to pageidaujantis žmogus per elektroninės bankininkystės sistemą arba atvykęs į Lietuvos banką, arba prašymą atsiuntęs registruotu laišku ar elektroniniu paštu.
Registrą administruos bankas, sąrašo duomenys bus teikiami tik vartojimo kredito davėjams, kai pateiks užklausą dėl konkretaus asmens.
Beje, į sąrašą gyventojus įrašyti galės ir artimieji, giminės, turintys atitinkamus įgaliojimus. Numatyta, kad tais atvejais, kai artimieji tokio įgaliojimo neturės, tačiau matys, kad jų šeimos narį yra užvaldęs nenumaldomas noras skolintis, jie galės kreiptis į teismą ir prašyti uždrausti savo artimajam sudaryti vartojimo kredito sutartis, o Lietuvos bankas, teismui tokį sprendimą priėmus, įrašys nurodytą žmogų į nekredituotinų asmenų sąrašą.
Teikdami prašymus neduoti vartojimo kredito gyventojai galės nurodyti, kuriam laikui nenorima jo gauti. Jeigu laikotarpis nebus nurodytas, asmuo iš sąrašo bus išbrauktas praėjus dvejiems metams nuo įrašymo į sąrašą dienos. Į asmenų, kuriems negali būti išduotos vartojimo paskolos, registrą galės įsirašyti ir tie, kurie net neturi minčių imti paskolų, tačiau nori apsidrausti nuo galimų nemalonumų netekus asmens dokumentų.
Pavyzdžiui, kad, pametus asmens dokumentą, kiti asmenys nepaimtų vartojimo kreditų jų vardu. Tai, kad žmogaus pavardė bus įtraukta į minėtą sąrašą, neužkirs jam kelio gauti kitokių paskolų, pavyzdžiui, būsto.
Apgailestauja tik dėl prievartos
L. Valickas apgailestauja, kad Lietuvoje nepavyksta pasiekti europinės kultūros lygio, kai rinkos dalyvių santykiai reguliuojami ne baudomis, o susitarimais. “Delfi” nuotr.
LSVKA vadovas Liutauras Valickas sako, kad labai gerai, jog dabar asmenų, kuriems negalima išduoti vartojimo paskolų, registras bus visuotinis ir privalomas visiems kredito tiekėjams, o jų yra registruota apie 40. Iki šiol asociacijos registru, kuriame buvo 2 tūkst. asmenų, nepageidaujančių gauti vartojimo kreditų, pavardės, naudojosi tik 13 jai priklausančių bendrovių.
Asociacija minėtą sąrašą neįtraukė gyventojų, kurie pageidavo jame būti tik dėl savisaugos, t. y, kad nenukentėtų praradę asmens dokumentus. Kitaip sakant, į sąrašą buvo įtraukiami tik tie, kurie prašė jiems neišduoti vartojimo kreditų.
Pašnekovo teigimu, daugiausia tai buvo azartiški lošėjai, nuo patologinio potraukio pirkti kenčiantys žmonės, taip pat – besisvaiginantys asmenys.
„Mūsų registras buvo nemokamas tiek gyventojams, tiek kreditų teikėjams. Lietuvos bankas, tikėtina, iš kredito įmonių ims tam tikrą mokestį už užklausą“, – kalbėjo jis.
L. Valickas apgailestauja, kad Lietuvoje nepavyksta pasiekti europinės kultūros lygio, kai rinkos dalyvių santykiai reguliuojami ne baudomis, o susitarimais.
Pasak jo, asociacijos nariai buvo sutarę, kad ignoruojantieji registro duomenys ir išdavusieji vartojimo paskolą jame įrašytam klientui turės padovanoti jam suteiktą paskolą. LSVKA prezidento teigimu, per trejus metus nepasitaikė nė vieno tokio atvejo. O Lietuvos bankas kredito teikėjams grasina baudomis.
Vartojimo kreditų išduodama mažiau
LSVKA duomenimis, šiais metais gyventojai nedideles pinigų sumas mėnesiui ar keliems skolinasi vis rečiau. Per metus išduotų smulkių vartojimo kreditų (iki 290 eurų) sumažėjo beveik penktadaliu.
Gerokai mažėjo gyventojų įsiskolinimai kreditų bendrovėms. Bendra paimtų smulkių kreditų suma šių metų birželio pabaigoje buvo 5 proc. mažesnė, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, o gyventojų, kuriems kredito grąžinimo terminas buvo pratęstas, įsiskolinimai krito net ketvirtadaliu. Klientų, su kuriais sutartys buvo nutrauktos, sumažėjo perpus.
Pašnekovo teigimu, tam įtakos turėjo pastaraisiais metais į smulkiųjų kreditų ribojimą nukreiptas Lietuvos banko dėmesys.
„Reguliuojama buvo taip, kad išliktų tiktai stambaus kapitalo įmonės. Smulkiųjų kreditų teikėjai nepajėgūs konkuruoti rinkoje, nes ji orientuota į stambaus finansinio kapitalo galimybes“, –„Sekundei“ teigė L. Valickas.
Smulkiųjų kreditų teikėjų asociacijos vadovas sutinka, kad vadinamųjų greitųjų kreditų metinės palūkanų normos, nors ir sumažėjo nuo buvusių 100 proc. iki maždaug 60 proc., vis tiek yra gana didelės.
Pasak jo, greitieji, nedideli kreditai negali būti pigūs dėl administravimo sąnaudų.
Šią paslaugą jis vaizdžiai palygino su taksi paslauga. Pasak L. Valicko, jeigu žmogus neturi savo automobilio, į kitą miestą jis paprastai vyksta autobusu, o taksi renkasi trumpiems maršrutams, nes tokia paslauga brangi.
„Smulkiajai kredito įmonei, kad išduotų 100 eurų kreditą, ir bankui, kad išduotų 100 tūkst. eurų kreditą, tenka atlikti analogišką kliento patikrą tose pačiose duomenų bazėse, yra tokios pat administravimo išlaidos. Tik 100 eurų išduodami 2–3 savaitėms, o 100 tūkst. eurų – 20–30 metų“, – aiškino jis.
Lietuvoje gyventojai gali pasiskolinti ne tik iš bankų, kredito unijų, vartojimo kreditų įmonių, bet ir iš fizinių asmenų per internetinę skolinimosi platformą. Tokia platforma šiuo metu gana aktyviai reklamuojasi viešojoje erdvėje.
L. Valickas gana skeptiškai vertina konkurentų veiklos perspektyvą.
Vartojimo kredito teikėjus kontroliuojantis Lietuvos bankas skelbia, kad už skolinimą bedarbiams ir kitus Vartojimo kredito įstatymo pažeidimus nuo 2012 metų vartojimo kredito davėjus baudė 47 kartus, o bendra skirtų baudų suma viršijo 280 tūkst. Eur.
Per šių metų pirmąjį pusmetį iš viso Lietuvoje buvo paimta 687,8 tūkst. vartojimo kreditų, jų bendra suma siekė 401,8 mln. Eur. Iš viso paimtų vartojimo kreditų skaičiaus pradelstų daugiau nei 60 dienų kreditų buvo 201,9 tūkst., daugiau nei 90 dienų – 93,3 tūkst.
Negydomi nepasveiks nuo išlaidavimo
Psichiatras-psichoterapeutas R. Alekna sako, kad priklausomybė nuo išlaidavimo yra psichinės sveikatos sutrikimas ir jį reikia gydyti.
Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro vadovas R. Alekna sako, kad labai gerai, jog mėginama stabdyti nevaldomą žmonių troškimą skolintis. Jo teigimu, priklausomybė nuo išlaidavimo žmogaus gyvenimą griauna ne mažiau nei priklausomybė lošti.
Kalbėdami apie išlaidavimo priklausomybę specialistai išskiria dvi pagrindines nuo jo kenčiančias gyventojų grupes – kolekcininkus ir apsipirkinėtojus.
Patologiniai išlaidautojai išgyvena tas pačias būsenas, kurias patiria ir turintieji kitas priklausomybes. Iš pradžių jie patiria nuolat augančią įtampą, pasiskolinus įtampa sumažėja ar praeina, tačiau apima kaltės jausmas, po kurio laiko jis atlėgsta, nuotaika pasitaiso, tačiau netrukus ir vėl apimanti įtampa numalšinama pasiskolinus.
Pasak R. Aleknos, dėl nekontroliuojamo išlaidavimo kenčia ne tik pats asmuo, bet ir jo artimieji. Psichiatro teigimu, tokio žmogaus pavardę įtraukus į asmenų, kuriems draudžiama suteikti vartojimo paskolas, registrą, jis apsisaugos nuo finansinės naštos, tačiau nepagis nuo priklausomybės.
„Negydoma, malšinama priklausomybė gali transformuotis į kitą“, – įspėja gydytojas.
Kenčiantiesiems nuo patologinio noro skolintis specialistas siūlo ieškotis pagalbos.
Inga SMALSKIENĖ
