Ieškos suinteresuotųjų
Vietoj „Garso“ kino centro iškils dar vienas prekybos centras,
o Fotografijos galerijoje panevėžiečiai pirks batus. Tokią miesto viziją mato į
Bendruomenių rūmų direktoriaus vietą pretendavęs verslininkas Kęstutis
Kasiulevičius, jei Panevėžio valdininkai nesustabdys kultūros įstaigų genocido.
Pristatęs planą, kaip Bendruomenių rūmams išgyventi iš
Savivaldybės biudžeto neprašant nė cento, bet vis tiek neišrinktas jų vadovu,
K.Kasiulevičius ketina pasinaudoti teise apskųsti vertinimo komisijos sprendimą.
Į įstaigos vadovo vietą pretendavo penki kandidatai – kultūros
darbuotojai, mokslų daktaro laipsnį turintis pačios Savivaldybės Kultūros ir
meno skyriaus atstovas, buvęs Panevėžio kolegijos vadovas, verslininkas, tačiau
nė vieno kandidatūra komisijai netiko.
„Apskųsti planuoju ne dėl to, kad nelaimėjau ir pats siekčiau
tos vietos. Noriu sužinoti, kas suinteresuotas, kad Bendruomenių rūmuose nevyktų
kultūriniai renginiai ir įstaiga būtų sunaikinta“, – teigė K.Kasiulevičius.
Verslą paliktų žmonai
Verslininkas nuogąstauja, kad Bendruomenių rūmams gresia toks
pat likimas, kaip jungiamų Fotografijos ir Dailės galerijų, į keturis kartus
mažesnes patalpas ketinamo perkelti „Garso“ kino centro ar likviduojamos
Balto-skandijos akademijos.
Teisininko išsilavinimą turintis, tačiau prieš trejetą metų į
renginių organizavimo verslą su šeima pasinėręs E.Kasiulevičius įsitikinęs, kad
Bendruomenių rūmai būtų pajėgūs išgyventi ir be Savivaldybės finansinės paramos.
Jo nuomone, lėšų įstaiga pritrauktų iš paramos fondų, įvairių rėmimo programų,
komercinių renginių. Verslininkas mato galimybę uždirbti netgi iš televizijos
projektų.
„Lietuvos kino studijos nuoma brangi, o prodiuseriams reikia
nuomotis patalpas laidoms. Šiauliai kažkodėl sugeba pritraukti prodiuserius,
išnuomoti sales televizijos laidoms filmuoti. Kodėl to nedaro Panevėžio
bendruomenių rūmai?“ – svarstė E.Kasiulevičius.
Jo pateiktu Bendruomenių rūmų gaivinimo planu netikintiems
skeptikams verslininkas pateikia savo patirtį. Per trejetą metų jo šeimos
verslas įgavo pasaulinio garso įžymybių pasitikėjimą: Prancūzijoje rengė
Michailo Chodorkovskio sūnaus Pavelo vestuves, NATO asamblėją Vilniuje,
Suomijos, Norvegijos ambasadų atidarymus Lietuvoje, iškilmingą pokylį, skirtą
Lietuvos kariuomenės 90-mečiui, jų paslaugomis naudojosi ne viena Lietuvos
muzikos padangės žvaigždė.
Tačiau E.Kasiulevičius pasiryžęs verslą palikti žmonai ir nerti
gelbėti merdinčių Bendruomenių rūmų.
„Norint ką nors juose organizuoti, nėra su kuo kalbėtis. Ar kas
žino, kokie ten būreliai veikia, kur gauti tokią informaciją? Net internetinės
svetainės įstaiga neturi. Tai – ne Bendruomenių rūmai, o kažkokia įslaptinta
organizacija. Netgi patalpas išsinuomoti – didžiulė problema“, – viešumo
pasigedo E.Kasiulevičius.
Tikisi pratempti laiką
Verslininkas svarsto, kad ne tik jo, bet ir pačios Savivaldybės
kultūros darbuotojo pasiūlytos idėjos neatsitiktinai neįtiko direktorių
renkančiai komisijai.
„Ar nėra taip, kad vieta kažkam iš anksto numatyta?“ – daro
prielaidą E.Kasiulevičius. Dar kartą dalyvauti konkurse verslininkas nebeketina.
Plačiau skaitykite 2009 m. lapkričio 5 d.
“Sekundėje”
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Nuotr. A.Repšio Be valdžios. Aistrų ugnyje
atsidūrę griūvantys Bendruomenių rūmai naujo vadovo gali laukti ne mėnesį, o dar
keletą metų.
