Kairieji 850 tūkst. žmonių pareikštą „ne“ dėl atominės elektrinės pavertė trylikos ekspertų darbo grupe, kurioje didžiausią atsakomybę prisiima mažiausia koalicijos partnerė – Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA).
Vyriausybės sudaryta darbo grupė iki kovo turi parengti pasiūlymus „dėl ekonomiškai optimalaus ir vartotojams palankaus apsirūpinimo elektros energija“. Taip pat ji turėtų atsakyti į klausimą dėl atominės energetikos ateities Lietuvoje.
Darbo grupei vadovauja energetikos ministras LLRA atstovas Jaroslavas Neverovičius, joje taip pat yra šeši viceministrai, premjero patarėjas ir dar keli valstybės tarnautojai. Ar jų pasiūlymai, kurie turi būti parengti iki kovo vidurio, bus esminiai sprendžiant dėl Lietuvos energetikos ateities?
„Lengviausias būdas atidėti sprendimą – sukurti darbo grupę. Greičiausiai jos darbo rezultatas bus sąlyginė išvada, kad jei statom, tai bus taip ir taip, o jei nestatom, tai taip ir taip. Greito sprendimo dėl atominės elektrinės nelaukiu“, – sakė politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius.
Iš darbo grupės konkrečių rezultatų nesitiki ir Jurgis Razma, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūno pavaduotojas. Jo nuomone, grupė turi parengti scenarijus, pagal kuriuos turėtų apsispręsti Vyriausybė ar kita institucija.
„Svariau atrodytų, jei premjeras sutiktų vadovauti darbo grupei. Dabar tai daro mažiausią politinę įtaką turinčios koalicijos narės atstovas. Politiškai „socdemai“ atsistojo šiek tiek šalia šio proceso. Būtų gerai, jei būtų priimtas sprendimas palikti objektyviai spręsti specialistams, bet galbūt yra valia nesudalyvauti procese“, – teigė J. Razma.
Jis atkreipė dėmesį, kad darbo grupei dėl mokesčių sistemos pertvarkos vadovauja premjero patarėjas Stasys Jakeliūnas, o darbo grupėje dėl energetikos „premjero kvapo nėra“.
Premjero Algirdo Butkevičiaus nuomonės perversmai dėl atominės energetikos ir referendumo rezultatų neleidžia daryti jokių užtikrintų išvadų apie jo poziciją dėl atominės statybų. Galbūt jis asmeniškai išties neapsisprendęs, kaip ir jo partija, kurioje, pasak J. Razmos ir K. Girniaus, esama kuo įvairiausių nuomonių ir nėra bendros pozicijos.
„Manau, kad socialdemokratai patys dar tikrai nežino. Dalis partijos tikrai nepritaria, o A. Butkevičius neapsisprendęs. Jie patys dar turi išsiaiškinti“, – sakė K. Girnius.
Jo nuomone, vienas svarbiausių veiksnių yra projekte turinčių dalyvauti partnerių – iki šiol deklaratyviais įsipareigojimais apsiribojusios Latvijos ir Estijos – pozicija. „Jei Latvija ir Estija stipriai palaikys ir jei bus pasakyta, kad projektas ekonomiškai naudingas bei būtinas tam, kad atsijungtume nuo Rusijos, tai gali nulemti teigiamą sprendimą. Juk būtu sunku argumentuoti, kodėl atsisakome rentabilaus, energetikos nepriklausomybę užtikrinančio ir kaimynų palaikomo projekto“, – teigė K. Girnius.
Dėl referendumo nebaigta
Darbo grupei ant stalo padėjus pasiūlymus, tarp kurių būtų ir atominės statybos, o Vyriausybei ar kitai institucijai pasirinkus statyti elektrinę, atominės priešininkai gali vėl prisiminti pirmą kartą Lietuvoje įvykusio konsultacinio referendumo rezultatus. Kadangi iki galo neaišku, kaip referendumo rezultatas turėtų būti įgyvendintas, šis klausimas gali keliauti į Konstitucinį Teismą.
Yra teisininkų, kurie oficialiuose dokumentuose leidžia abejoti, ar referendume buvo priimtas sprendimas. Seimo Teisės departamentas savo išvadose dėl atominės elektrinės statybą leidžiančių teisės aktų naikinimo ar keitimo mano, kad patariamojo referendumo rezultatas yra „nepriimtas sprendimas pritarti naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“.
Teisės departamente būtų galima surengti mini referendumą, kurio teiginys būtų: „Pritariu visų Teisės departamento darbuotojų automobilių neatidėliotinam utilizavimui sąvartyne.“ Kaip balsuotų darbuotojai, aišku, tačiau rezultatas, pagal paties Teisės departamento mąstymą, būtų joks.
„Referendumo klausimas nepriimtas“, – tokia frazė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) puslapyje įrašyta ir prie 2008 m. dėl per mažo aktyvumo neįvykusio referendumo, ir prie pernykščio įvykusio referendumo. „Sprendimą laikyti nepriimtu“, – dar konkrečiau rašo VRK savo sprendime dėl referendumo rezultatų.
Seimo rezoliucijoje dėl referendumo rezultatų, už kurią vieningai pasisakė ir visi balsavę konservatoriai-krikščionys demokratai, vis dėlto manoma, kad sprendimas priimtas, nes kalbama apie „tautos išreikštą nepritarimą“.
„Klausimo uždavimas suponuoja du atsakymus – teigiamą arba neigiamą, tad sprendimas buvo“, – tvirtino Vytautas Nekrošius, buvęs Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas, šiuo metu vadovaujantis fakulteto Civilinio proceso ir romėnų teisės institutui.
V. Nekrošius sakė referendume balsavęs prieš atominės elektrinės statybą. Jis teigė, kad konsultacinio referendumo rezultatai valdžiai suteikia veiklos laisvės, tačiau turi būti aiškiai atsakyta, kaip pasielgta su referendumo rezultatu, o šiuo metu konkrečios Seimo pozicijos nėra. „Nereikia primetinėti, kad sprendimas nereikšmingas. Jis reikšmingas, bet neprivalomas. Sąžininga būtų į jį aiškiai atsižvelgti“, – tvirtino V. Nekrošius.
Aiškiausią atsižvelgimo variantą siūlė Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys – jam į Seimo rezoliuciją nepavyko prakišti siūlymo naikinti atominės elektrinės statybą leidžiančius teisės aktus ar jų dalis.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad, valdžiai priėmus sprendimą atominę statyti, tautos reikėtų atsiklausti dar kartą. Atsiklausti, pasak jos, galima įvairiausiomis formomis, tarp jų ir referendumu, tačiau, šalies vadovės manymu, tai nėra vienintelis būdas.
Nepritarimą atominės projektui deklaruojantis teisininkas V. Nekrošius mano, kad atsiklausti tautos būtų galima tik ta pačia forma – referendumu. Jam pritaria ir L. Balsys: „Neįsivaizduoju kito būdo atsiklausti žmonių nuomonės nei per referendumą. Referendumas įvyko pagal įstatymą ir pagal įstatymą neturime kito būdo atsiklausti nei referendumu. [Kalbant apie kitus būdus] ieškoma spragų, kaip ignoruoti žmonių nuomonę.“
Pasak K. Girniaus, Airija buvo priversta surengti antrą referendumą dėl Lisabonos sutarties, tad dvigubo atsiklausimo praktika Europoje jau yra. Be to, Sutarčiai dėl konstitucijos Europai buvo nepritarta Nyderlanduose ir Prancūzijoje, tačiau kitam dokumentui – Lisabonos sutarčiai – referendumų rezultatai jau nebegaliojo, tad erdvės įtikinėti, kad naujas referendumas nereikalingas, yra.
Dėl ekonomijos, ne dėl ekologijos
Atominės elektrinės statybų šalininkai vengtų antro referendumo – didžiausia tikimybė, kad jis neįvyktų dėl per mažo aktyvumo. Įvykusio referendumo rezultatas vis dėlto galėtų būti kitoks nei pernykščio – jei viešąją erdvę užvaldytų šalių kaimynių palaikymas ir įsitikinimas dėl projekto ekonominio naudingumo.
„Jei kas nors ateis ir pastatys saugią, gerą elektrinę ir mokės mokesčius, tada bus gerai. Grėsmių yra, bet su jomis galima susitaikyti. Bet jei kalbama apie tai, kad Lietuva turi skolintis, kad tai bus visų pinigai, tada skamba rizikingai. Neigiamai referendume nubalsuota ne dėl žaliojo mentaliteto, o dėl ekonominės rizikos. Taip jaučiu žmonių nuotaikas“, – sakė Vladas Gaidys, sociologinių apklausų bendrovės „Vilmorus“ vadovas.
Balsavę dėl ekologinių įsitikinimų nuomonę vargu ar pakeis, tačiau tie, kuriems pagrindinis veiksnys yra projekto ekonomija, gali svyruoti.
Tokį argumentą pagrindžia tai, kad lietuviai visose apklausose ir 2008 m. dėl pasyvumo neįvykusiame referendume pasisakė už senos ir menkesnio saugumo Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimą (88,6 proc. iš dalyvavusių 48,43 proc. rinkėjų). Ignalinos atominė elektrinė Lietuvos ekonomikai naudingas objektas be jokių kapitalo sąnaudų ir paskolų.
Kita vertus, ekologinis ir saugumo veiksnys taip pat gajus žmonių galvose. 2008 m. liepą bendrovės „Vilmorus“ vykdytoje apklausoje 55 proc. respondentų pasisakė už naujos elektrinės statybą, tačiau žodžius „atominė elektrinė“ pakeitus į „branduolinį reaktorių“ statybos šalininkų sumažėjo iki 44 proc., o priešininkų padaugėjo nuo 22 iki 30 proc.
