Nė metų neišstovėjusį ir dėl didelio vėjo suplyšusį Panevėžio pripučiamą maniežą trečiadienį apžiūrėjo iš Lenkijos atvykę gamintojo atstovai. Savivaldybė laukia jų išvadų, nuo kurių priklausys, ar gedimas bus pripažintas garantiniu. O kol kas sportininkams vėl teks ieškoti kitų erdvių treniruotėms.
Po Panevėžį talžiusios audros pripučiamas futbolo maniežas, į kurį investuota daugiau kaip milijonas eurų valstybės ir miesto lėšų, buvo priverstas „nuleisti galvą“.
Nors techninėje specifikacijoje nurodyta, kad konstrukcija turėtų atlaikyti gerokai stipresnius vėjo gūsius, mažiau nei prieš metus pastatytame manieže atsivėrė plyšys.
Trečiadienį jį apžiūrėję gamintojų atstovai kol kas verdikto nepateikė, tačiau žada artimiausiu metu įvardyti pažeidimo priežastis ir sprendimą, kaip konstrukcija bus tvarkoma.
O sportininkams treniruotes teks perkelti į kitas erdves arba, kol leis orai, sportuoti gryname ore.
Nuo stichijos neapsaugojo
Šeštadienio popietę Beržų gatvėje esančiame pripučiamame manieže rungtyniavo žolės tinklininkai.
Paradoksas: šios varžybos buvo numatytos prie Kultūros centro, tačiau dėl oro sąlygų buvo perkeltos į saugesnę uždarą vietą – pripučiamą maniežą.
Tačiau ir jame rungtynių pabaigos nesulaukta.
Darbuotojams pastebėjus pakitusią konstrukciją, rungtynės nedelsiant buvo nutrauktos. Iš maniežo evakuoti visi susirinkusieji, o siekiant išvengti didesnių nuostolių kupolas išleistas.
Trečiadienį konstrukciją apžiūrėjo gamintojų iš Lenkijos atstovai, tačiau galutinių išvadų kol kas nepateikė. Panevėžio nekilnojamojo turto valdymo centro direktorius Tadas Misevičius teigia, kad specialistai įvertins pažeidimo pobūdį ir nustatys, kas galėjo jį lemti.
„Dalis maniežo plyšo, tad tą dalį tikriausiai reikės keisti. Bet dar lauksime rangovo atsakymo – ar bandys patys tvarkyti tą dalį, ar ją pakeis nauja“, – kalbėjo T. Misevičius.
Pasak direktoriaus, kol kas neaišku, ar maniežo pažeidimas bus pripažintas garantiniu.
Statiniui dar nėra nė metų – jis buvo atiduotas naudoti praėjusių metų lapkritį.
„Esminis klausimas – ar tai bus pripažinta garantiniu pažeidimu ir ar rangovas geranoriškai sutvarkys“, – teigė T. Misevičius.
Ieškos kitos vietos sportuoti
Techninėje specifikacijoje numatyta, kad pripučiamas maniežas turi atlaikyti ne mažesnius kaip 24–27 metrų per sekundę vėjo gūsius. Jo išorinė membrana taip pat turėtų būti atspari lauko temperatūrų svyravimams – nuo 30 laipsnių šalčio iki 70 laipsnių karščio.
Tačiau tiksliai pasakyti, kokio stiprumo vėjo gūsis tuo metu smogė maniežui, nėra galimybės. T. Misevičiaus teigimu, vietoje momentinis vėjo greitis nebuvo matuojamas, bet oficialiuose pranešimuose nurodoma, kad tada Panevėžyje pūtė 20 metrų per sekundę stiprumo vėjas.
„Specialistai turėtų nustatyti ne tik pažeidimo mastą, bet ir galimas jo priežastis. Nuo šių išvadų priklausys ir tolesni sprendimai dėl maniežo remonto“, – komentavo T. Misevičius.
O kol kas sportininkams teks ieškoti kitų vietų treniruotėms ir varžyboms.
Pasak T. Misevičiaus, kol palankūs orai, dalį veiklų galima organizuoti lauke. Tačiau artėjant rudeniui ir žiemai alternatyvų reikės vis daugiau.
„Dabar orai palankūs sportuoti lauke, žiūrime, kiek turime laisvų sporto salių, kur prireikus galėtų persikelti treniruotės ir varžybos. Labai tikimės, kad iki žiemos šis klausimas bus išspręstas“, – vylėsi pašnekovas.
Praėjusių metų pabaigoje atidarytas beveik 9 tūkst. kv. m ploto pripučiamas futbolo maniežas buvo pristatytas kaip svarbus žingsnis Panevėžio sporto infrastruktūroje.
Tai pirmas tokio tipo sporto statinys Aukštaitijos regione, leidžiantis sportuoti nepriklausomai nuo oro sąlygų.
Jo statybai 450 tūkst. eurų skyrė Sporto rėmimo fondas, 1 mln. eurų – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o likusią dalį finansavo Panevėžio savivaldybė.
Maniežą statė Savivaldybės konkursą laimėjusi vilniečių įmonė „Sversa“.
Ne pirmas nupūstas
Pripučiamų sporto statinių istorija Panevėžiui nėra nauja.
Vyresnės kartos panevėžiečiai dar mena, kad maždaug 1970-aisiais prie tuometės Sporto mokyklos iškilo pripučiamas lengvosios atletikos maniežas.
Jo kupolą laikė nuolat į konstrukcijos vidų kompresoriais pučiamas oras.
Tokia technologija turėjo ir silpnųjų vietų. Užtekdavo trumpam sutrikti elektros tiekimui ar sugesti dyzeliniams generatoriams, ir slėgis konstrukcijoje pradėdavo kristi. Milžiniškas tentas imdavo leistis, keldamas grėsmę ne tik po juo esančiam inventoriui, bet ir pačiam statiniui.
Rūpesčių keldavo ir žiemos. Ant kupolo viršaus susikaupęs sniegas įlenkdavo tentą.
Dėl neaiškių priežasčių pripučiamas maniežo balionas ne kartą subliūško, o per vieną audrą netikėtai sprogo ir vėjas tentą užnešė ant netoliese esančio individualaus gyvenamojo namo tuometėje J. Rotomskio (dabar Marijonų) gatvėje. Laimė, tentas buvo minkštas ir žmonių aukų buvo išvengta.
Maniežo likučiai buvo pašalinti ir pradėta svarstyti apie kitokį sprendimą. Pripučiamas balionas buvo pripažintas pernelyg sudėtinga ir rizikinga konstrukcija, ypač atsižvelgiant į permainingą Lietuvos klimatą ir sudėtingą tokio statinio priežiūrą.
Galiausiai vietoj pripučiamo kupolo buvo nuspręsta statyti kur kas tvirtesnį pastatą.
Taip Marijonų gatvėje atsirado dabartinis Panevėžio lengvosios atletikos maniežas – su masyviomis mūro sienomis ir tarnaujantis iki šiol.
