Daugiau nei du mėnesiai – tiek laiko liko Panevėžiui pasiruošti naujai ir Lietuvoje unikaliai sporto mokyklai įrengti. Ji duris atvers Senvagės pagrindinės mokyklos patalpose. Darbų daug, tačiau kontūrai jau aiškūs, tvirtina tiek laikinasis sporto mokyklos direktorius Kazimieras Armonavičius, tiek Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro (KKSC) direktoriaus pavaduotojas Algimantas Mykolaitis.
Naujos sporto mokyklos duris rugsėjį pravers 172 mokiniai. Joje pakviesti mokytis gabūs jaunieji sportininkai. U.Mikaliūno nuotr.
Mokyklos steigėjams ramybės nedavė vienas esminių finansavimo klausimas. Šiemet nei valstybės, nei savavivaldybės biudžetuose nebuvo numatyta lėšų specializuotos sporto krypties ugdymo programas įgyvendinančios mokyklos veiklai. Nuo žiemos vidurio iki pat vasaros Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos, Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD), Savivaldybės atstovai svarstė, koks galėtų būti geriausias, optimaliausias finansavimo modelis.
Sporto gimnazijos būtų finansuojamos skiriant joms bendrojo ugdymo mokinio krepšelį, kaip ir visų bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams. Sportinio ugdymo mokinio krepšelis ir ūkio lėšos, kurios būtų naudojamos mokyklos personalo darbo užmokesčiui, būtų skiriamos iš Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintų asignavimų.
Švietimo ir mokslo ministerija iš viso skirs 1 mln. ir 74 tūkst. litų. Dar 513 tūkst. litų mokinių sportiniam ugdymui skirtų Kūno kultūros ir sporto departamentas. Dalį sporto gimnazijos ūkio lėšų turėtų padengti ir Savivaldybė.
„Oficialaus rašto dar nėra, tačiau dėl to klausimo taškai sudėti: Švietimo ir mokslo ministerija baigia ruošti dokumentus. Mokinio krepšelį sudarys Švietimo ir mokslo ministerijos bei KKSD lėšos“, – „Sekundei“ patvirtino laikinai Panevėžio savivaldybės administracijos direktorės pareigas einanti Janina Gaidžiūnaitė.
Tėvams jų atžalų mokslas bei sporto užsiėmimai naujoje mokykloje nekainuos.
„Pagal sporto gimnazijos viziją, vienam mokiniui skiriami nemaži pinigai, nemanau, kad reikėtų tėvams papildomai prisidėti savo lėšomis prie vaikų ugdymo“, – teigė K. Armonavičius.
Vieno bendrojo ugdymo švietimo įstaigos mokinio krepšelį sudaro 3348 litai. Sporto mokyklos vienam mokiniui per metus lėšų bus skiriama daugiau nei 6 kartus – apie 20 tūkstančių litų.
„Manau, kad patys skaičiai kalba už save. Į šią sumą įeina išlaidos bedrabučiui, maitinimui, varžyboms, treniruotėms, pedagogų ir sporto specialistų darbo užmokesčiui“, – kalbėjo K. Armonavičius.
Tačiau anot A. Mykolaičio, yra keli dalykai, kurie nėra iki galo suderinti. Vienas jų – mokinių iš kitų miestų kelionės į Panevėžį ir atgal. Pasak jo, tėvams gali tekti pasirūpinti vaikų transporto išlaidomis.
Koks miesto Savivaldybės indėlis? Tai reikiama infrastruktūra – sporto bazės, mokyklos patalpos, bendrabutis. Būsimiems moksleiviams bendrabutyje dar nėra baldų: rašomųjų stalų, lovų. Taip pat planuojama pakeisti senus langus, renovuoti dušus, tualetus. Viską numatoma atlikti iki rugsėjo 1 dienos. Bendrabutyje apsistoti galės tik iš kitų miestų atvykę moksleiviai. Tokių bus beveik pusė visų naujos sporto mokyklos moksleivių.
Konkurencijos netrūko
„85 mokiniai iš 168-ių į Panevėžį mokytis ir sportuoti atvyks iš kitur. Švietimo ir mokslo ministerija leido papildomai priimti 4 mokinius, tad nuo rugsėjo mėnesio naujoje mokykloje mokysis 172 jaunieji sportininkai. Turime kandidatų, iš kurių atrinksime dar 4 moksleivius“, – pasakojo K. Armonavičius.
Kai kuriose sporto šakose į vieną vietą pretendavo 2 ir daugiau mokinių. Dalis moksleivių turėjo įveikti ne vieną atranką. Pavyzdžiui, rankinio specialistai surengė atranką dar iki mokyklos organizuoto pretendentų konkurso.
„Treneriai kvietė tuos moksleivius, kurie jau yra pasiekę sporte tam tikrų rezultatų, kurie yra lyderiai savo amžiaus grupėse. Mes žinojome, kad visų negalime priimti. Visose sporto šakose norinčiųjų buvo daugiau nei patvirtinta vietų. Šiuo metu dar yra apie 40 kandidatų, kurie buvo visai šalia tų kriterijų, pagal kuriuos priėmėme mokinius į sporto mokyklą“, – kalbėjo K. Armonavičius.
Sporto vidurinė mokykla nuo 2015 metų taps sporto gimnazija. Joje galėtų mokytis apie 250–300 gimnazistų. Anot K. Armonavičiaus, bendrabutis gali priimti 122 mokinius.
Ar daugės moksleivių, priklausys nuo pirmųjų sporto mokyklos metų: ar atsiras daugiau norinčiųjų mokslus derinti su aktyviu sportiniu gyvenimu.
Mokykla nauja – sporto bazės senos
Kur kas daugiau rūpesčių kelia dabartinių sporto bazių būklė. Lengvaatlečiai vasarą tuoj neturės kur treniruotis, nes „Aukštaitijos“ stadiono danga apgailėtina, ja skundžiasi ir treneriai, o defektai – akivaizdūs. Nors danga paklota vos prieš 6 metus.
Pasak A. Mykolaičio, pritrūko lėšų kokybiškai išlieti naują dangą, o dabar – žioji lopai, danga jau atsilupusi ir ištrupėjusi. Maniežo stogas – kiauras, baidarių ir kanojų irkluotojai taip pat nesidžiaugia glausdamiesi keliuose konteineriuose.
Ar tokiose sporto bazėse įmanoma išugdyti aukšto meistriškumo sportininkus? A. Mykolaitis vylėsi, kad atsiradus naujai sporto mokyklai bus galima lengviau pretenduoti, kad būtų atnaujinta sporto infrastruktūra.
Koks Senvagės mokyklos likimas?
- Mykolaičio teigimu, iš šalies gali keistai atrodyti – visos mokyklos susiduria su moksleivių trūkumu, o čia steigiama nauja švietimo įstaiga. Jo nuomone, iš esmės Senvagės mokykla turėtų trauktis, kol galiausiai tose patalpose liktų tik sporto gimnazija.
Pasak dabartinio Senvagės pagrindinės mokyklos ir laikinojo sporto mokyklos vadovo K. Armonavičiaus, ankšta po vienu stogu nebus.
„Skaičiavome, kiek Senvagės mokykla nuo rugsėjo 1 dienos turės mokinių ir kokį skaičių planuoja priimti nauja sporto mokykla. Viskas gerai. Esame dirbę, kai mokėsi per 600 mokinių. Dabar abi mokyklos tokio skaičiaus mokinių neviršys“, – teigė direktorius.
„Dievas tik žino“, – atsakė K. Armonavičius, paklausus apie Senvagės pagrindinės mokyklos likimą. „Yra daug klaustukų. Ar bus sporto mokykla patraukli, ar mokiniai norės joje mokytis? Mūsų Senvagės mokyklos traukinys važiuoja jau daugelį metų. Prie jo kabiname dar vieną vagoną. Kuris vagonas bus priekyje, o kuris atsikabins, nežinome“, – šypsodamasis sakė K. Armonavičius.
Senvagės pagrindinė mokykla suformavo dvi pirmokų klases ir, anot direktoriaus, tikrai neišnyks.
Iššūkių nebijo
Liepos pradžioje vyksiančiame miesto Tarybos posėdyje turėtų būti patvirtinta sporto mokyklos direktorė. Konkursą laimėjo buvusi „Verdenės“ pagrindinės mokyklos vadovė Jūratė Pauliukienė. „Turiu pakankamai patirties švietimo srityje. Tai nėra jokia naujovė. Reikėjo įsigilinti į sporto ugdymo niuansus. Negąsdina nauji darbai ir iššūkiai. Direktorės darbai iš esmės yra panašūs. Tik specifika tokia, kad Lietuvoje nėra panašių sporto mokyklų, nėra iš ko semtis patirties. Yra visiškai naujų dalykų, į ką reikės įsigilinti, tačiau iššūkį priimu. Aktyviai bendradarbiausime su Šiaulių sporto mokykla, išbandysime naujas ugdymo programas“, – kalbėjo būsima sporto mokyklos direktorė.
faktai
Panevėžio internatinė sporto mokykla veikė 1965–1989 metais. Joje kartu su bendrojo lavinimo dalykais buvo vedamos ir įvairių sporto šakų pamokos, mokėsi moksleiviai iš visos Lietuvos.
Panevėžio sporto mokykla kelis dešimtmečius ugdė Lietuvai sporto meistrus, pelniusius aukščiausius apdovanojimus pasaulio, Europos čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse, buvo oficiali Lietuvos sportininkų kalvė.
Buvusią internatinę sporto mokyklą yra baigę ar joje mokęsi krepšininkai Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Sabonis, Vitalija Tuomaitė, disko metikai Virgilijus Alekna ir Romas Ubartas, futbolininkas Arminas Narbekovas, dviratininkė Laima Zilporytė bei kiti žymūs šalies sportininkai.
Linas JOCIUS
