Šią savaitę Lietuvos lengvosios atletikos federacijos kalendoriuje buvo numatytas Panevėžio atvirasis lengvosios atletikos čempionatas ir jaunių žaidynės, tačiau prieš kelias dienas varžybos buvo išbrauktos ir renginys neįvyks.
Panevėžio „Aukštaitijos“ stadiono bėgimo takai vietomis ištrupėję, atsilupę ir kelia pavojų lengvaatlečiams. U. Mikaliūno nuotr.
Dangos būklė apgailėtina
Lengvosios atletikos specialistai ne vienerius metus skundėsi dėl prastos „Aukštaitijos“ stadiono bėgimo takų būklės: vietomis danga ištrupėjo, kai kur matyti didžiuliai lopai. Tai kelia pavojų lengvaatlečiams: greitai skuodžiantis bėgikas gali užkliūti, išsisukti koją, griūti ir patirti rimtą traumą. Kai kur matyti, kad takai tvarkyti, ištrupėjusios vietos padengtos nauja danga. Tačiau tai ne išeitis.
Panevėžio lengvosios atletikos federacijai atsibodo tokios gėdingos sąlygos varžyboms ir bene pirmą kartą atšaukė metų pradžioje planuotą sporto renginį.
Pasak Panevėžio lengvosios atletikos federacijos vadovo, Kūno kultūros ir sporto centro (KKSC) trenerio Remigijaus Jakubausko, sporto karaliene vadinama lengvoji atletika mūsų mieste nemažai metų yra žlugdoma.
„Stadiono dangos net tokia vadinti negalima. Jei negali vykti lengvosios atletikos varžybos, ji yra labai bloga“, – „Sekundei“ teigė specialistas.
Dabar stadione šiltuoju metų laiku bus organizuojamos tik miesto vaikų ir jaunučių varžybos. Apskritai mūsų miesto stadionas visiškai netinka rengti aukštesnio lygio renginius, pavyzdžiui, šalies lengvosios atletikos čempionatus: tam reikalingi aštuoni bėgimo takai ir fotofinišo sistema. Panevėžio KKSC tokios įrangos neturi, ją reikia nuomotis, o tai – papildomos lėšos iš pačių lengvosios atletikos specialistų kišenių, nes KKSC pinigų tam neskiria.
Keturių bėgimo takų stadione nėra šuoliaduobės, aukščio rungčių sektoriaus, kliūtinio bėgimo duobė niekada neprileidžiama vandens, rutulio stūmimo sektoriui trūksta tvorelių, jis nesutvarkytas. Taigi stadionas nėra parengtas lengvosios atletikos varžyboms.
„Jame galima tik atsargiai treniruotis. Dar ta danga suiro, nutrupėjo tiek posūkiuose, tiek starto, finišo vietose. Prabėgo vos keleri metai, kai buvo paklota, ir jos jau neliko. Jau po pirmos žiemos danga sutrūkinėjo. Nežinau, kaip darė, ką darė, ko siekė tokia „renovacija“, – kalbėjo R. Jakubauskas.
Lengvosios atletikos specialistas abejoja, ar situacija iš esmės pasikeis, kai dirbti pradėjo nauja miesto valdžia.
Anot R. Jakubausko, netrūksta kalbų apie stadiono renesansą. Svarstoma jį platinti, iš esmės atnaujinti ir padaryti moderniu lengvosios atletikos stadionu. Tam reikėtų griauti tribūnas iš parko pusės, įrengti aštuonis bėgimo takus, pasirūpinti kitais lengvosios atletikos rungčių sektoriais ir palikti tik didžiausius žiūrovų sektorius iš sporto komplekso pusės. Tačiau tai tėra tik kalbos.
Pavydi kitiems miestams
1965-aisiais pastatytas Panevėžio stadionas buvo laikomas geriausiu Lietuvoje. Prabėgo pusė amžiaus, bet rimtesnės renovacijos stadionas nesulaukė, tik buvo pakeisti suolai, kėdės, paklotos dangos. Panevėžio sporto bendruomenė pavydžiai žvelgia į kitų miestų modernius aikštynus.
Telšiai tvarko stadioną, turės puikias sąlygas sportuoti ir rengti rimtesnes varžybas, Alytus, Utena gali pasigirti puikiais aikštynais, tinkamais visoms tarptautinėms lengvosios atletikos varžyboms. Netgi Biržai ir toks miestelis kaip Viduklė turi nepalyginti geresnes sąlygas sportuoti: sutvarkyti šuolių, metimų sektoriai, yra barjerai, 100 metrų tiesiojoje – 6 takeliai.
„Mano buvę auklėtiniai, dabar statybų specialistai, architektai, užsukę į lengvosios atletikos maniežą sako: porą sijų patraukus į šoną, viskas griūtų. Atėjusi ekspertų komisija užkabintų spyną. Tačiau mums sportuoti reikia, kur tada dėtumėmės, jei ir maniežas būtų užrakintas. Galima ilgai kalbėti apie maniežą, stadioną, inventorių, apie požiūrį į sportą. Sportas žlunga, ir šis procesas tęsiasi. Mums dažniausiai aiškina, kad nėra rezultatų. Bet nemažai metų sportas, taigi ir lengvoji atletika, tik žlugdomas, tad rezultatų neverta tikėtis. Vaikai nenori lankyti treniruočių, trūksta inventoriaus, tad sunku juos užimti, pritraukti, vyresniems nėra sąlygų sportuoti“, – apibendrino R. Jakubauskas.
Investiciją vadina klaida
2007-aisiais Kūno kultūros ir sporto centrui vadovavo Bronislavas Pliavga, o dabartinis įstaigos vadovas Saulius Raziūnas ėjo direktoriaus pavaduotojo aprūpinimui ir investicijoms pareigas.
Tačiau ir pats S. Raziūnas 2007-ųjų investicijas į „Aukštaitijos“ stadioną vadina klaida. Būtent tada buvo patiesta nauja danga, jai statybos specialistai davė penkerių metų garantiją.
700 tūkstančių litų investiciją po septynerių metų galima vadinti niekine. Būtent tokia pinigų suma buvo išleista renovuojant „Aukštaitijos“ stadiono dangą. Ji būtų tarnavusi kur kas ilgiau, jei būtų atlikti visi būtini darbai.
Mat Valstybės investicijų programa „Aukštaitijos“ stadionui skyrė 700 tūkstančių litų, o tokia suma buvo per maža. Reikėjo ne tik pakloti naują dangą, bet ir išlyginti seną paviršių, galbūt išlieti naują asfaltą, ant kurio būtų klojama lengvajai atletikai skirta speciali danga.
„Ten iš tikrųjų buvo padaryta šiokia tokia klaida, reikėjo iš esmės atnaujinti tą dangą, bet pritrūkome lėšų. Bandėme renovuoti iš tų pinigų, kuriais galėjome disponuoti“, – kalbėjo PKKSC vadovas S. Raziūnas.
Pasak jo, bus ieškoma specialistų, kurie išmano, kaip kloti dangą, bus bandoma ją storinti.
„Žinoma, gaila, kad po septynerių metų jau nebeturime kokybiškų lengvosios atletikos bėgimo takelių. Puikiai suprantu, kad lengvaatlečiams tai menka paguoda. Reikėtų kokybiškai viską sutvarkyti, bet perkloti dangą – nerealu. Sieksime bent ką nors padaryti, kad būtų tenkinami sportininkų poreikiai“, – tvirtino S. Raziūnas.
Anot sporto įstaigos vadovo, PKKSC nuolat rašo, teikia paraiškas ir projektus dėl stadiono bei maniežo renovacijos, tačiau pastangos atsimuša kaip žirniai į sieną. Be naujos dviračių sporto bazės įrengimo, kitai miesto sporto infrastruktūrai sutvarkyti nerandama lėšų ir apeliuojama vieninteliu argumentu – juk yra „Cido“ arena.
„Toks unikalus Panevėžio maniežas – vienintelis visame Baltijos regione, o taip apleistas. Bus atkurta sporto gimnazija, viliuosi, kad su laiku ateis miesto sporto bazių renovacijos laikas. Juk sporto gimnazijos auklėtiniai turės kur nors sportuoti“, – vylėsi S. Raziūnas.
PKKSC vadovas dar neskuba informuoti naujosios miesto valdžios apie „Aukštaitijos“ stadiono bėgimo takų būklę ir lengvosios atletikos atstovų bėdas. Antradienį Socialinių reikalų, sveikatos ir sporto komiteto nariai susirinkime svarstė visai kitus klausimus ir apie bėgimo takų būklę nieko nežinojo.
Panevėžys nesutaupė
Sintetinių sporto aikštynų ir maniežų dangų gamybos ir klojimo įmonės vadovas Saulius Kleiza turi daugiau nei dešimties metų sporto aikštynų įrengimo patirtį.
Anot jo, lengvosios atletikos dangos tarnavimo terminas priklauso nuo stadiono užimtumo. Jei danga yra mokyklos stadione, kuriame kasdien bėgioja po kelis šimtus vaikų, tai tokios tarnavimo laikas bus kur kas trumpesnis nei privačių teniso kortų, kur aikštelėje žaidžia du žmonės.
„Oro sąlygų, temperatūrų pokyčiai taip pat turi įtakos stadiono dangai, čia priklauso nuo jos kokybės: ar pagrindai gerai įrengti, ar yra drenažas, ar danga laidi vandeniui. Be to, svarbu, kaip dirba administracija. Stadiono administratorius neturėtų leisti futbolininkams, apsiavusiems specialius batelius, turinčius smailius metalinius ar plastikinius dyglius, vaikščioti bėgimo takeliais“, – paaiškino S. Kleiza.
Stadiono kokybiškos, ekonomiškos dangos kvadratinio metro kaina yra 17–20 eurų (be PVM).
„Kiek pamenu 2007-aisiais rengtą Panevėžio „Aukštaitijos“ stadiono dangos renovavimo konkursą, organizatoriai dėl lėšų stygiaus buvo numatę tik pirkti dangą, bet nebuvo numatyta naujo asfalto liejimo, drenažo įrengimo darbų. Tai atsiliepė kokybei. Jei būtų išlieję naują asfaltą, o tada – 13 milimetrų storio dangą, dabar dėl jos kokybės veikiausiai neturėtų didelių problemų. Klojo ant seno asfalto, kai kur dangos storis siekė 30 mm, kai kur, matyt, vos 5 mm. Nieko nuostabaus, kad vietomis bėgimo takų danga suiro“, – apibendrino S. Kleiza.
Pasak jo, Šveicarijoje dangą keičia kas porą metų, Norvegijoje – kas metus. Lietuvoje, kai skirstomi pinigai sportui, visiems padalijami trupiniai.
„Geriau padaryti vieną gerą objektą, nei tris vidutinius. Lietuvoje duoda daugeliui, bet po truputį, kad nekeltų bangų. Čia tokia politikos praktika. Kaune 2009-aisiais prieš Europos lengvosios atletikos čempionatą dangai keisti buvo skirti 6 milijonai litų. Buvo padaryti visi reikalingi darbai, tad stadiono danga laiko ir laikys ilgai. Panevėžys 2007-aisiais nieko nesutaupė“, – konstatavo specializuotos įmonės direktorius.
Linas JOCIUS
