Antradienį popiet į vieno Panevėžio viešbučių konferencijų salę rinkosi kandidatai į miesto tarybą bei mero kėdę, treneriai, sporto šakų federacijų vadovai, Kūno kultūros ir sporto centro, futbolo akademijos specialistai bei Panevėžio savivaldybės atstovai.
Tikrai buvo ką aptarti ir apie ką pakalbėti. Dar prieš 10 ir daugiau metų Panevėžys garsėjo ne tik pergalėmis futbolo srityje ir giliomis krepšinio ir plaukimo tradicijomis. Puikias pergalių emocijas dovanojo rankinio, regbio, tinklinio klubai. Šiuo metu Panevėžio sporto gerbėjai šiuos laikus tik nostalgiškai prisimena, nes Panevėžį komandinėse sporto šakose aukščiausiame lygyje reprezentuoja tik krepšinio klubas „Lietkabelis“.
Galbūt kai kas teigs, kad mūsų miestas – ne šalies sostinė, biudžete nuolat trūksta pinigų ir padėti visoms sporto šakų atstovams neįmanoma.
Tačiau Panevėžį lenkia ne tik Vilnius, Kaunas ar Klaipėda. Štai, Utena, turinti kone tris kartus mažiau gyventojų, sporto gerbėjus džiugina ne tik pajėgiu krepšinio klubu „Juventus“, kuris nuolat pretenduoja bent jau į LKL turnyro lentelės vidurį ir yra kietas riešutėlis bet kuriai favorite laikomai komandai.
Po 28-erių metų pertraukos Utena turės futbolo klubą aukščiausioje šalies futbolo lygoje: „Utenis“ iškovojo teisę žaisti A lygoje, o komandoje pirmaisiais smuikais grieš ne vienas Panevėžio futbolo akademijos auklėtinis. Reikia pavardžių? Klubą papildė pernai „Ekrane“ žaidęs Martynas Dūda, klubui atstovaus panevėžiečiai Andrius Arlauskas, Žilvinas banys, Vitalijus Kavaliauskas, o prie trenerių štabo prisijungė Egidijus Varnas, kuris šį sezoną bus žaidžiantysis strategas ir asistuos vyriausiajam treneriui Mindaugui Čepui. Tokių pavyzdžių galima rasti ir kitose sporto šakose.
Beje, Utenoje gyvas ne tik krepšinis ir futbolas. Miestą reprezentuoja vyrų rankinio, beisbolo klubai, moterų aukščiausioje lygoje lyderiauja ne kas kitas, o „Utenos“ dailiosios lyties atstovių ekipa.
Tikrai yra apie ką pagalvoti ir ieškoti priežasčių kodėl mūsų miestas, anksčiau garsėjęs skambiomis sporto pergalėmis, šiandien konkurencinę kovą pralaimi net ne didžiausiems šalies didmiesčiams, o mažesniems šalies miesteliams į „vienus vartus“?
Dvi valandos konstruktyvių, konkrečių kalbų neprailgo. Daugelis pritarė, kad savivaldybėje turėtų būti įsteigtas Sporto skyrius, kuris rūpintųsi masiniu ir profesionaliuoju sportu. Kad jo finansavimas miesto biudžete neprilygtų nuskriaustos našlaitės likimui, sportui reiktų skirti konkrečią procentinę dalį finansų nuo viso miesto biudžeto.
Prisiminta idėja „Cido“ arenos koncesinį mokestį mokėti kartu su vyriausybe, nes jame esantis trekas – ne tik Panevėžio rūpestis. Čia treniruojasi visas šalies dviračių treko elitas, tad jo priežiūra rūpintis galėtų ir Kūno kultūros ir sporto departamentas, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Naujoji miesto valdžia turėtų tęsti atkaklų lobistinį darbą vyriausybės koridoriuose, kad ši koncesinio mokesčio našta sumažėtų.
Sporto šakų finansavimas turėtų priklausyti nuo konkrečios sistemos pagal sportuojančiųjų kiekį bei šios sporto šakos pasiekimus.
Konferencijos pabaigoje sutarta, kad tokie sporto, politikų ir verslo atstovų susitikimai turėtų vykti reguliariai, bent jau kartą į ketvirtį.
Linas JOCIUS
