Jau rugsėjį sportuojantiems moksleiviams gali atsiverti galimybė naujuosius mokslo metus pasitikti Senvagės sporto gimnazijoje.
Idėjai pritarė
Praėjusią savaitę vykusiame Vyriausybės pasitarime iš principo sutarta, kad sporto gimnazijos pirmiausia atsiras Panevėžyje ir Šiauliuose.
Švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio teigimu, Vyriausybė turėtų kitų metų biudžete bent dviem specializuotoms sporto gimnazijoms numatyti didesnį mokinio krepšelį. Išsamų planą, kaip tai padaryti, žadama parengti iki kovo.
„Nusprendėme, kad kovo vidury susitinkame pas premjerą ir jau padedame jam ant stalo planą, kaip viskas atrodys. Bus numatyti pinigai, atsakomybė, pavaldumas“, – teigė ministras.
Jo tvirtinimu, sporto gimnazijos būtų steigiamos keliais etapais. Per pirmąjį jos atsirastų Panevėžyje ir Šiauliuose, per antrąjį – Vilniuje ir Kaune, paskui – kituose miestuose.
Ministerija tokiam ugdymui turėtų skirti 10–20 proc. didesnį mokinio krepšelį, prie tokių mokyklų išlaikymo turėtų prisidėti ir savivaldybės. D. Pavalkis pažymėjo, kad dėl sporto gimnazijų „entuziazmas eina iš regionų“.
Durys atviros tik geriausiesiems
Vyriausybėje vykusiame pasitarime dalyvavo ir Senvagės pagrindinės mokyklos direktorius Kazimieras Armonavičius. Būtent ši mokykla ir pretenduoja būti pavadinta sporto gimnazija. Juk prieš daugiau nei du dešimtmečius šiame pastate veikė internatinė sporto mokykla, joje mokėsi ir tobulėjo perspektyviausi šalies jaunieji sportininkai.
Tačiau, kad pagrindinė mokykla taptų sporto gimnazija, laukia aibė darbų. Ar suspės juos atlikti, parodys tik laikas. Būtent jo stoka gali pakišti koją ugdymo įstaigai nuo rugsėjo priimti perspektyviausius ne tik Panevėžio, bet ir visos šalies jaunuosius sportininkus.
Vienas iš sporto gimnazijos steigimo tikslų – atrinkti ypač gabius vaikus ir juos suburti keliose Lietuvos sporto gimnazijose, kur jaunieji talentai sėkmingai galėtų derinti pamokas su treniruotėmis.
Sprendimą mokytis tokioje mokykloje lemtų ne tėvų ar pačio vaiko noras, o jo pasiekti sporto šakos rezultatai.
„Tai investicija į potencialius olimpiečius, o ne valstybės lėšų švaistymas. Tokioje sporto gimnazijoje mokytis galėtų apie 200–300 vaikų. Yra įvairių diskusijų, kokio profilio turėtų būti gimnazijos: ar vadinamosios ilgosios – nuo pirmos iki dvyliktos klasės, ar nuo penktosios klasės, ar nuo devintos iki dvyliktos, – „Sekundė“ teigė K. Armonavičius. – Kol kas dar miglotai įsivaizduoju, kaip reikėtų mūsų pagrindinę mokyklą reorganizuoti į sporto gimnaziją. Dabar pas mus moksleiviai mokosi iki dešimtos klasės.
Žinoma, nenuleidžiame galvų, nebėgame į krūmus, planuojame važiuoti į Švietimo ir mokslo ministeriją susitikti su darbo grupės atstovais, kurie rengė šį projektą, ir kalbėtis apie mūsų mokyklos konkretų atvejį. O pati idėja yra gana įdomi.“
Panevėžiui pavydi didieji miestai
Senvagės pagrindinė mokykla įkurta puikioje vietoje, ją supa visos pagrindinės miesto sporto bazės.
„Mūsų mokykloje lankėsi du premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjai, kuruojantys sportą. Jie susipažino su Panevėžio galimybėmis sportuojantiems mokiniams, su mūsų mokyklos situacija. Svečiai labai nustebo, kad viskas vietoje: šalia lengvosios atletikos maniežas, dviračių centras, bendrabutis, valgykla, ne per toliausiai ir „Cido“ arena, be to, iki jos patogu nuvykti. Kartais juokauju, kad iš bendrabučio galima šliurėmis ateiti į pamokas. Sąlygos iš tiesų idealios: iš didžiųjų Lietuvos miestų tik mes vieni galime pasigirti tokia patogia savo situacija“, – kalbėjo K. Armonavičius.
Pasak jo, Panevėžio kūno kultūros ir sporto centras (PKKC) yra netgi sudaręs galimų kandidatų į sporto gimnaziją sąrašą. Jame – apie 55–60 mokinių, kurie pasiekę tam tikrų rezultatų kokioje nors sporto srityje.
„Visi mano, kad mokytis galės populiarių sporto šakų – krepšinio, futbolo, lengvosios atletikos – atstovai. Ne, Panevėžys koncentruotųsi į dviračių sportą, plaukimą, dziudo, boksą. Sporto šakos gimnazijose nesidubliuotų, – pabrėžė direktorius. – Yra numatyta daugybė kriterijų, vienas iš jų – mokykla turi turėti bendrabutį, kuriame galėtų įsikurti atvykę iš kitų miestų ar rajonų moksleiviai. Tačiau didžiausias rūpestis, kad laiko nėra daug. Iki rugsėjo tektų iš pagrindų pakeisti mokymo įstaigą, parengti dokumentus, pasirūpinti personalu.“
Pasak K. Armonavičiaus, tai liečia viso miesto švietimo tinklo pertvarką, tam turi pritarti miesto Taryba, be to, nežinoma tėvų nuomonė.
„Dabar mūsų mokykla priima pirmokus, vaikai mokosi iki dešimtos klasės, o sporto gimnazijoje gali nelikti pradinukų“, – teigė direktorius.
Dienotvarkė – pagal sportinį režimą
Sporto gimnazijos moksleiviams būtų koreguojamas ugdymo planas. Pavyzdžiui, įprastoje mokymo įstaigoje dešimtokai turi 35 savaitines pamokas, sporto gimnazijoje iki 25 procentų pamokų galima sportuojantiems moksleiviams perskirstyti kitiems dalykams.
Ugdymo planas leidžia lanksčiai keisti pamokų krūvį pagal mokinio specializaciją. Gali nelikti, pavyzdžiui, dailės, technologijos, muzikos ar kūno kultūros pamokų, nes moksleiviai savo sporto šakos treniruotėse ir taip turėtų nemažą krūvį.
„Be mokinio krepšelio, kuris jiems būtų pusantro karto didesnis, sporto gimnazijos moksleiviams iš Vyriausybės būtų skiriamos dar papildomos vadinamosios ūkio lėšos – treniruotėms, maitinimui, apgyvendinimui, transporto išlaidoms, varžyboms organizuoti“, – pasakojo K. Armonavičius.
Būtų pakeista ir moksleivių dienotvarkė. Pamokos būtų derinamos prie treniruočių režimo. Jos būtų pradedamos vėliau ir baigiamos priklausomai nuo treniruočių grafiko.
„Mažiausia problema – suderinti sportinį režimą ir pamokas. Pas mus yra patyrusių pedagogų, kurie dirbo dar internatinės sporto mokyklos laikais. Mūsų kolektyve – jaunų ir patyrusių mokytojų derinys“, – pabrėžė vadovas.
Laukia galybė darbų
Miesto Savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto Eugenijaus Kuchalskio teigimu, kad pagrindinė mokykla taptų sporto gimnazija, politikų ir švietimo įstaigos vadovų laukia galybė darbų. Viena pagrindinių problemų, su kuria naujoji mokymo įstaiga gali susidurti, – sportuojančių mokinių stygius.
Pasak E. Kuchalskio, viena alternatyvų – iš pradžių mokykloje steigti sporto klases. Bet kokiu atveju, tiek Vyriausybės darbo grupė, tiek miesto politikai ieškos optimaliausio Panevėžiui sprendimo, kad sportuojantys moksleiviai nuo rugsėjo turėtų geras sąlygas derinti sportą ir pamokas, o mokykla sėkmingai gyvuotų. Kaip tvirtino specialistas, per artimiausias kelias savaites situacija turėtų tapti aiškesnė.
Linas JOCIUS
