Profesionalių sportininkų kalvę – Sporto gimnaziją – įsteigusi Panevėžio savivaldybė jau beveik dešimtmetį nesugeba sutvarkyti bepūvančio Lengvosios atletikos maniežo. Dėl po jo kiauru stogu telkšančių balų Panevėžį jau aplenkia kadaise maniežą treniruočių stovykloms nuomodavęsi Latvijos, Estijos lengvaatlečiai, Norvegijos sportininkai.
Lengvaatlečių treneriai juokauja, kad bėgimui su kliūtimis manieže išrikiuoti kibirai netrukdo, esą netgi gerina sportininkų koordinaciją. U.Mikaliūno nuotr.
Kūno kultūros ir sporto centrui priklausantis daugiau nei 5300 kv. m maniežas – tipiškas neūkiškumo pavyzdys. Prieš devynerius metus Savivaldybė jame paklojo naują dangą, palikusi jau tuomet varvantį stogą neremontuotą.
Ten dirbantys treneriai dabar rausta iš gėdos, kai į rimtas varžybas suvažiavę kolegos su sportininkais uždaroje patalpoje taškosi balose. Nuo trečiadienio manieže vyksta Lietuvos jaunių bokso čempionatas. Jo dalyviai irgi turės ką linksmo papasakoti apie Aukštaitijos sostinės ypatumus.
Maniežo centre įrengto ringo kampe stovi kibiras. Tarp aplink ringą išrikiuotų teisėjų stalų balose priklota skudurų.
„Štai tokiomis sąlygomis per čempionatą dirba į Panevėžį suvažiavę garbingi teisėjai“, – atsidūsta Lengvosios atletikos maniežo vyriausioji administratorė Rima Grigalionienė.
Visą dieną montuotą ringą patraukti būtų keblu, tačiau nežinia ir į kurią pusę stumti – vanduo teška per visą stogą.
Šiandien manieže vyks dziudo varžybos.
„Ieškojome sausos vietos, nes lyjant balų ant grindų daugėja“, – apie tragikomišką situaciją kalba R. Grigalionienė.
Po stogu su auliniais
Nors maniežą dengia gaubtas stogas, ten ne sausiau nei lauke. Per visą aikštę išrikiuota bent 20–30 kibirų. Net tiek neužtenka. Grindys nuklotos vandenį sugeriančiomis sudėvėtomis lovatiesėmis. Iš ryto valytojų pirmas darbas – išgręžti primirkusius skudurus, išpilti pernakt vandens prisipildžiusius kibirus.
Po didesnių liūčių negelbėja nė jie. Maniežas virsta baseinu. Aulinius apsimovę darbuotojai vandenį semia nebe skudurais, o semtuvais. Kai maniežas tuščias, jo tylą trikdo ištisai ant grindų teškantis vanduo.
„Mes tai vadiname lietaus muzika“, – juokauja R. Grigalionienė.
Anot jos, net kai lauke liausis liūtys, manieže dar ilgai lašės nuo įmirkusios stogo dangos. O per rimtas varžybas ties finišo linija kaip barjerus tenka statyti valytojas baloms valyti.
Stogo konstrukcijos supuvusios
Aštuonerius metus administratore dirbanti R. Grigalionienė sako per tiek laiko kitaip niekada nė nebuvus. Manieže dirbančios valytojos – pavyzdys Savivaldybės valdininkams, už papildomus darbus reikalaujantiems priedų.
„Turime ypač kantrias valytojas. Per tiek metų nė karto nesu išgirdusi, kad skųstųsi dėl darbo sąlygų ar primokėti užsiprašytų, nors kibirus su vandeniu tampyti, šlapius skudurus gręžti ir džiovinti joms yra papildomas darbas. O juk žiemą nuo tirpstančio sniego lašantis vanduo ledinis. Ir rankos šąla, ir jėgos lovatiesėms išgręžti reikia“, – „Sekundei“ pasakojo administratorė.
Į maniežo sienas įsimetęs pelėsis, jau plika akimi matyti puvėsis, apėmęs medines stogo konstrukcijas. Aukštai palubėje supuvusios lentelės vietomis net atšokusios. Darbuotojai meldžiasi, kad jos kristų ne treniruočių ir ne varžybų metu.
Labiausiai jiems gaila Savivaldybės iniciatyva prieš 9-erius metus paklotos kokybiškos guminės grindų dangos. Jau tuomet vietomis per stogą bėgo vanduo, o per tiek metų stogas tapo kiauras it rėtis. Stogo medinės konstrukcijos lakuotos, todėl per jas varva ne švarus, o rudas vanduo. Danga nuo balų išmarginta nebeišvalomomis dėmėmis. Pavasarį stojus gražiems orams, drėgmės prisigėrusi danga pradeda džiūti ir visas maniežas pasipuošia margaspalvėmis dėmelėmis.
Šokinėja per kibirus
Nepaisant apgailėtinos maniežo būklės, jo populiarumas mieste nemažėja. Čia sportuoja apie 500 įvairaus amžiaus vaikų – nuo darželinukų iki moksleivių. Kiauru stogu maniežas yra pagrindinė treniruočių vieta ir sporto žvaigždžių kalve vadinamos Sporto gimnazijos moksleiviams.
Treneris Kazys Šaulys juokauja, kad bėgimui su kliūtimis manieže išrikiuoti keliasdešimt kibirų netrukdo, esą tik gerina sportininkų koordinaciją. Tik, anot jo, prieš trenerius iš kitur gėda.
„Nebevažiuoja į Panevėžį nei estai, nei latviai lengvaatlečiai, o anksčiau treniruočių stovyklas rengdavo. Čia šlapia, slidu, reikia, kad sausa būtų. Renkasi, kur geresnės sąlygos. O atvažiuodavę treniruotis Kūno kultūros ir sporto centrui už maniežo nuomą mokėdavo“, – apgailestauja treneris.
Maniežo administratorė sutinka: netekusi tokių klientų įstaiga nukenčia finansiškai, bet kviestis užsieniečius treniruotis manieže po kiauru stogu būtų gėdinga.
Kartą per savaitę rankininkus manieže treniruojantis Algirdas Ambrazas irgi kaskart ieško sausesnio kampo.
„Rankininkams kartais reikia tepalo, kad kamuolys neslystų, ir sausų vietų treniruotėms, kad nepatirtume traumų“, – sako A. Ambrazas.
Dėkingas už trupinius
Kūno kultūros ir sporto centro direktorius Gintaras Raziūnas problemą mato mažesnę nei manieže kasdien dirbantys žmonės.
„Kai didesnis lietus, kartais reikia kibirų pastatyti. Kai mažesnis, nelabai ten kas blogo. Nėra pavojinga sportuoti. Vietose, skirtose šuoliams į tolį ir aukštį, nežinau, gal atsitiktinai, bet neprasiveržia per stogą vanduo, o lengvaatlečiams jis netrukdo. Danga net ir drėgna nebūna slidi“, – „Sekundei“ aiškino G. Raziūnas.
Manieže rimtesni remonto darbai vyko 2007-aisiais. Tuomet už valstybės skirtas lėšas paklota nauja danga, dabar jau išmarginta dėmėmis nuo drėgmės, įrengta daug kainavusi rekuperacinė sistema, pakeisti langai ir durys. O stogas paliktas geresniems laikams.
„Paremontuojame stogą ir didelių problemų nebūdavo“, – teigia sporto centro direktorius.
Anot jo, stogas minimaliai palopomas kasmet. Direktorius džiaugiasi, esą ir dabar miesto valdžia dėmesinga Kūno kultūros ir sporto centrui.
„Savivaldybė geranoriškai skyrė lėšų, nusipirkome medžiagų ir bandysime aplopyti“, – sako G. Raziūnas.
Avarinio stogo remontui Savivaldybė skyrė apie 3000 Eur. Manieže dirbantys žmonės žino, kad toks lopymas kaip Sizifo darbas. Vienoje pusėje uždėjus lopą, vanduo nutekės susirasdamas plyšį kitoje.
Lėšų neiškaulija
Pasak G. Raziūno, prieš trejus metus KKC parengė net stogo rekonstrukcijos techninį projektą ir pasirūpino statybos leidimu. Pasak direktoriaus, kad užvirtų remonto darbai, trūksta tik vieno – pinigų.
Maniežo stogo remontui lėšų tikėtasi iš Klimato kaitos programos. Iš 70-ies projektų finansavimo sulaukė 30. Už borto liko ir Panevėžys. Keli bandymai pinigų gauti iš Valstybės kapitalo investicijų programos Panevėžiui irgi buvo nesėkmingi.
„Iš tos programos finansavimas skiriamas, kai pritaria kuruojanti institucija prie Vyriausybės, mūsų atveju – Sporto departamentas. O jis per Lietuvą turi daug objektų, tai niekada ir negaudavom“, – aiškina G. Raziūnas.
Jis viliasi, jog dabar eilėje prie pinigų maišo Panevėžys turės svarų argumentą – iš visos Lietuvos moksleivius priimančią, būsimų sporto žvaigždžių kalvę Sporto gimnaziją.
Edis Urbanavičius
Kūno kultūros ir sporto departamento prie LR Vyriausybės generalinis direktorius
Kai lankiausi Panevėžio lengvosios atletikos manieže, kaip tik lijo. Situacija iš tikrųjų nenormali. Ir mūsų sportininkams visiškai netinkamos sąlygos ten sportuoti, o prisikviesti lengvaatlečių iš užsienio treniruotis tokiomis sąlygomis net neįmanoma.
Panevėžio savivaldybė turėtų galvoti ne vien apie tai, kaip sutvarkyti Lengvosios atletikos maniežo stogą, kaip tą klausimą man pristatė Kūno kultūros ir sporto centro direktorius. Apžiūrėjus visą objektą matyti, kad jam reikia kapitalinio remonto arba netgi rekonstrukcijos. Vien stogą sutvarkyti ten nebeužtenka. Prastos drabužinės, yra ir ką daugiau veikti.
Stebina, kodėl prieš kurį laiką manieže buvo paklota gera nauja danga nerekonstravus stogo. Dabar gali nutikti, kad vanduo bus ir ją sugadinęs, todėl lėšų rekonstrukcijai reikės dar daugiau. Kažkas yra pasielgęs labai neūkiškai ir neteisingai.
Savivaldybė vėliausiai iki kitų metų gegužės turi pateikti investicinį projektą, kad būtų galima jį įtraukti į Valstybės kapitalo investicinę programą. Panevėžio lengvosios atletikos maniežas dėl daugelio priežasčių yra svarbus objektas ne vien Savivaldybės mastu. Panevėžyje veikia viena iš dviejų Lietuvoje Sporto gimnazija. Valstybė turi būti suinteresuota, kad gimnazija turėtų gerą materialinę sporto bazę.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
U.Mikaliūno nuotr.
