Sunerimę dėl JAV skolos „lubų“.
Istorikai teigia, kad britų imperijos sėkmės vaistas buvo gerai išvystyta bankininkystės sistema, leidusi finansuoti brangius karus. Kitaip tariant, Didžioji Britanija sugebėjo įtikinti verslininkus ir valstybes duoti nemažus pinigus už popierinį įsipareigojimą juos grąžinti. Labai panaši situacija susiklostė ir XXI amžiuje, kai Jungtinės Valstijos, pasinaudodamos pasaulio ekonomikos centro statusu, sugebėjo įtikinti visą pasaulį, kad paskolinti pinigai bus grąžinti atėjus sutartam laikui.
Tačiau šį kartą pasaulį krečia abejonės, ar tikrai JAV grąžins pinigus laiku, mat jeigu iki rugpjūčio 2 dienos šalies politikai nesusitars dėl skolos „lubų“, JAV susidurs su mokumo problemomis. Mat būtent šią dieną JAV skolos pasieks nustatytą limitą, kurio nepadidinus nebebus galima imti naujų paskolų.
Kiekvieną kartą norint kelti skolos limitą, JAV Kongresas ir prezidentas turi apsvarstyti tolimesnę fiskalinę raidą. Bėda ta, kad valstybinės programos pirma sulaukia patvirtinimo apie finansavimą, o tik po to svarstoma – skolintis daugiau ar ne. Federalinio biudžeto reikalų komiteto vadovės Susan Irving teigimu, „išlaidų didinimas jau patvirtintas Kongreso ir prezidento, tad nėra diskutuojama, ar didinti išlaidas. Klausimas, ar mes sugebėsime vykdyti pažadus“.
Liepos 18 dieną reitingo agentūra „Moody‘s“ paragino JAV politikus apskritai atsikratyti skolos limito, nes esą būtent „lubų“ egzistavimas, o ne reali skola kelia sąmyšį rinkose. „Moody‘s“ atstovas Stevenas Hessas teigė, kad panaikinus limitą, dingtų rinkų nerimas ir būtų galima panaikinti neigiamą reitingo perspektyvą.
Investicinės bendrovės „John Thomas Financial“ vyriausiasis ekonomistas Mike‘as Normanas dar balandžio mėnesio interviu televizijai RT metu teigė, kad kol JAV doleris turi tarptautinės valiutos statusą, negali būti jokių kalbų apie nemokumą ar reitingų mažinimą. Kitaip tariant, valstybės, kurios pačios spausdina valiutą, gali jaustis visiškai saugios.
Tos pačios televizijos kalbintas įtakingas ekonomikos daktaro laipsnį turintis Volstrito analitikas Michaelas Hudsonas taip pat tvirtino, kad skola nėra problema, nes JAV iždas turi galimybę spausdinti pinigus deficitui padengti, tad negalima kalbėti apie finansinių įsipareigojimų nevykdymą. Jo teigimu, paniką dėl skolos kelia bankų lobistai, siekiantys sumažinti finansinio reguliavimo naštą. M. Hudsonas ragina nepamiršti politinės ekonomikos pionieriaus Adamo Smitho minties, kad nė viena valstybė negali atiduoti skolos, nes ekonomika paremta tikėjimu, jog investuotojai nesugalvos atsiimti pinigų vienu metu.
Vis dėlto pasaulio spaudoje vis dažniau pasirodo antraštės, teigiančios, kad Vašingtonas nebeturi priemonių esamai situacijai pataisyti. Tiesa, liepos pradžioje JAV prezidentas Barackas Obama ir Atstovų rūmų pirmininkas Johnas Boehneris pateikė planą, pagal kurį deficitas per 10 metų būtų sumažintas 4,3 trilijono dolerių, taip išvengiant skolos „lubų“ kėlimo. Šis pasiūlymas, ekonomistų nuomone, yra ambicingas, bet realus. Svarbu ir tai, kad šiuo pasiūlymu ketinama sutaupyti dvigubai daugiau, palyginti su optimistiškiausiais Senato narių skaičiavimais.
Demokratas B. Obama pateiktame plane sutiko mažinti išlaidas socialinei ir sveikatos apsaugai bei didinti mokesčius, tuo tarpu respublikonas J. Boehneris sutiko karpyti mokesčių lengvatas verslui bei mažinti gynybos biudžetą.
Tačiau tiek respublikonai, tiek demokratai atmetė tokį planą. Toks jų sprendimas nebuvo grįstas ekonominiais išskaičiavimais. Tiesiog radikaliems pokyčiams būtų reikėję ir didelių aukų. O tai gąsdina politikus.
Artėjant 2012 metų prezidento rinkimams nė viena partija nenori siutinti rinkėjų biudžeto karpymais ar mokesčių kėlimu. Galima daryti prielaidą, kad žaidžiamas žaidimas, kai iki paskutinės sekundės laukiama, kol oponentas pabūgs gresiančios situacijos sudėtingumo ir sutiks su siūlomomis sąlygomis. Konsultacijų bendrovės „Fact and Opinion“ vyriausiasis ekonomistas Robertas A. Brusca politikų veiksmus lygina su žaidimu su ugnimi dinamito fabrike.
Opiausias klausimas – o kas, jeigu? Ekonomistai nesutaria, kas laukia pasaulio ekonomikos, jei JAV praras investuotojų pasitikėjimą. Teigiama, kad Jungtinės Valstijos – ne Graikija, tad prarasti pasitikėjimą globalios ekonomikos centrui nėra taip paprasta. JAV tarptautinių santykių tarybos ataskaitoje teigiama, kad pasirodžius grasinimams mažinti JAV reitingą Japonijoje JAV obligacijos ir toliau buvo laikomos saugia investicija.
Euro zonos skola bei Graikijos krizė investuotojus skatina pasitikėti JAV obligacijomis. Tiesa, Kinija reagavo aštriau, tačiau panika nekeliama. Kinai, būdami vieni didžiausių JAV kreditorių, turi ko rūpintis. Net JAV ir Kinijos ginkluotųjų pajėgų vadovų susitikimo metu Vašingtonas buvo paragintas mažiau kariauti ir daugiau taupyti.
Galiausiai reikia sulaukti rugpjūčio antrosios. Sunku tikėti scenarijumi, siūlančiu blogiausią pabaigą. Abejotina, kad JAV politikai dėl politinių ambicijų aukos ir taip sunkiai iš krizės liūno kylančią valstybę. Nors visi skolos sprendimo variantai vertinami neigiamai tiek JAV politikų, tiek visuomenės tarpe, galima tikėtis, kad susitarimas tarp respublikonų ir demokratų atstovų bus pasiektas. Juolab kad savo šalininkams kiekviena partija galės paaiškinti, kad dėl neigiamų plano aspektų kalta oponuojanti partija.
