Dėl emigracijos ir mažo gimstamumo Lietuvoje gyventojų mažėja jau 20 metų.
Kalbas, kad Lietuvoje jau greitai nebeliks 3 mln. gyventojų, regis, dar labiau skatina Europos Sąjungos (ES) statistikai, trečiadienį pranešę, kad 2035 metais mūsų šalyje tebus 2,997 mln. gyventojų. Tačiau IQ.lt pašnekovai teigia, kad 3 mln. – tėra psichologinė riba ir žeria kritikos žiniasklaidai bei politikams, nes šie esą aistras kursto be reikalo.
ES statistikos agentūra „Eurostat“ trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje teigia, kad iki 2035 metų Lietuvos gyventojų skaičius sumažės 10,6 proc., o iki 2060 metų – net 19,6 proc. Atitinkamai tuo metu šalyje bus 2,997 mln. ir 2,676 mln. gyventojų.
Savo prognozėje „Eurostat“ remiasi 2010 metų Gyventojų registro duomenimis, pagal kuriuos Lietuvoje gyvena 3,329 mln. gyventojų. Todėl viešojoje erdvėje kaip mat pasklido kalbų, kad „Eurostat“ prognozė pernelyg optimistiška, o „išsivaikščioti“ baigianti Lietuva esą gali guostis tik tuo, kad latviams vis tiek bus liūdniau.
Tačiau IQ.lt kalbinti pašnekovai priminė, kad Lietuvoje gyventojų nuolat mažėja jau 20 metų ir sutiko, kad 3 mln. tėra psichologinė riba. Žmonės į ją taip jautriai reaguoja todėl, kad žiniasklaida, politikai, visuomenės veikėjai dažnai skuba užkrėsti neigiamomis emocijomis, tačiau nepateikia bendrų tendencijų ir planuojamų išeičių.
Emocijų užkratas
„Kodėl žmonės nori turėti vaikų? Ne dėl to, kad tada jie bus nemirtingi, bet dėl to, kad nori kažkokia dalele save pratęsti. Tai ir čia kažkokia panaši psichologija – išlikti kaip grupei“, – paklausta, kodėl kai kurie taip skaudžiai priima žinias apie emigraciją, gyventojų skaičiaus mažėjimą sakė psichologė Daiva Balčiūnienė.
Mažėjant gimstamumui, gyventojams emigruojant, kai kurie žmonės esą baiminasi, kad Lietuva gali išnykti. Prie to esą prisideda ir žiniasklaida, politikai, neretai skelbiantys, kad Lietuva išnyks, nebus kam mokėti pensijų ir pan.
D. Balčiūnienė pabrėžė, kad žmonės labai greitai užsikrečia emocijomis nepriklausomai nuo to, ar jos geros, ar blogos. Todėl, jos teigimu, šalia tokio pobūdžio žinių turėtų būti pateikiama informacija, nuo ko priklauso neigiami demografiniai pokyčiai ir kaip su tuo kovoti.
„O jeigu pakalbėjus su sociologais ar visuomenės procesų tyrinėtojais, gal paaiškėtų, kad čia nėra taip baisu kaip mums sakoma? Žmonės, gavę blogos informacijos, pasijaučia bejėgiai ir nori, kad kas nors pasakytų, ką daryti. Bet išsigąsta juk ne visi. Yra tokių, kurie sako: „Būsiu pasaulio pilietis ir nėra čia nieko baisaus“. Tiems, kurie išsigąsta, tai ir būtų skirta“, – dėstė psichologė.
20-metė tendencija
Savo ruožtu sociologas Vladas Gaidys priminė, kad per pastaruosius 20 metų lietuvių mažėjo nuolat. Tai lėmė menkas gimstamumas ir emigracija, kurios mastai išaugo tiek, kad bent 30 proc. Lietuvos šeimų šiuo metu turi artimųjų, dirbančių užsienyje.
Tai, sociologo teigimu, didžiuliai skaičiai, kurie buvo žinomi ir anksčiau, bet niekas dėl to plaukų nesirovė. Tačiau, įvykus surašymui, 3 mln. mikliai buvo susieti su Marijaus Mikutavičiaus daina ir taip kilo visuotinis sujudimas, nors nieko naujo esą neatsitiko.
„Jeigu apie tą dainą ir simbolį kalbėsime, aš esu visiškai tikras, kad M. Mikutavičius galvoje turėjo ne tuos biurokratų užfiksuotus lietuvius, kurie moka privalomąjį sveikatos draudimo (PSD) mokestį. Jis dainavo apie platesnį ratą lietuvių, kurie žiūri krepšinį, ar būtų Airijoje, ar Londone. Tuo požiūriu, aš manau, kad mūsų yra tie 3 mln. ir jie bus ilgai dar. Tik ne visi mokės PSD“, – kalbėjo V. Gaidys.
