„Verslo žinios“
Taikosi prie musulmonų poreikių
Sostinės parduotuvėse jau galima rasti maisto produktų, pažymėtų ženklu „halal“, o gamintojai tvirtina, kad, Europoje sparčiai augant musulmonų skaičiui, jiems atsiveria ištisa specifinių poreikių rinka, pirmadienį rašo „Verslo žinios“.
„Prekybos centre „Prisma“ jau galima rasti mūsų produkcijos su ženklu „halal“. Nors tai tik bandomosios partijos, tokių produktų poreikis yra jaučiamas“, – tikina Gintautas Bareika, Vilniaus paukštyno generalinis direktorius.
Paukštynas šiemet gavo „halal“ sertifikatą, kuris liudija, kad produktas pagamintas pagal šariato tradicijas. „Halal“, panašiai kaip košerinis maistas, turi būti ruošiamas laikantis griežtų taisyklių: musulmonai tiki, kad toks maistas yra švaresnis, sveikesnis, skanesnis.
Kitas „KG Group“ priklausantis Kaišiadorių paukštynas, kad atitiktų „halal“ reikalavimus, surado ir įdarbino musulmoną.
Iš MMA didinimo biudžetui nebus naudos?
Darbdaviai su profsąjungomis susitarė didinti minimalią algą ir atsisako reikalavimo kartu didinti ir neapmokestinamąsias pajamas, bet sugalvojo, kaip neleisti Vyriausybei džiaugtis pilnėjančiu biudžetu.
Nuo liepos 1 dienos minimali mėnesinė alga (MMA) didės šimtu litų iki 900 Lt, nusprendė Trišalės tarybos derybinė grupė. Tačiau dėl to į biudžetą gautos papildomos pajamos turės būti pervestos į Garantinį fondą, iš kurio būtų mokamos kompensacijos dėl MMA didinimo nukentėjusioms smulkioms įmonėms. Pasiūlymą pirmadienį pasitarime turėtų svarstyti Vyriausybė, o antradienį – Trišalė taryba.
Algirdas Kvedaravičius, Socialinių partnerių darbo derybinės grupės dėl MMA didinimo pirmininkas, sako, kad, darbo grupės skaičiavimu, nuo 800 iki 900 Lt padidinus MMA į valstybės ir „Sodros“ biudžetus papildomai turėtų įplaukti apie 100 mln. Lt, Finansų ministerijos vertinimu, suma turėtų sudaryti maždaug 60 mln. Lt.
„Lietuvos rytas“
Skolininkai – „po vandeniu“
Bendrovė „Būsto paskolų draudimas” (BPD) skaičiuoja, kad kone visos 2006–2008 metais paimtos būsto paskolos, kurios apdraustos jų įmonėje, yra didesnės vertės, nei dabar kainuoja už jas įsigytas nekilnojamasis turtas. Tai „Lietuvos ryto” prašymu apskaičiavo įmonės vyriausiasis aktuarijus Vilius Dereškevičius.
„Daugumai BPD klientų, būstą pirkusių 2006–2008 metais, už parduotą būstą gautų pinigų pakaktų tik dviem trečdaliams skolos bankui padengti”, – skaičiuoja V.Dereškevičius.
2006–2008 metais buvo išduota beveik 100 tūkst. paskolų būstui įsigyti. Beveik ketvirtis jų buvo apdrausta BPD. Šių metų pradžioje Lietuvoje buvo išduota 156 tūkst. būsto paskolų. Vidutinė neišmokėta būsto paskola sausį siekė 130 tūkst. litų.
„Vilniaus diena“
Vėjo energetika traukia spekuliantus
Vėjo energetika užsiimantys verslininkai pripažįsta, kad šiame sektoriuje 9 iš 10 norinčių investuoti – spekuliantai. Situaciją rinkoje galėtų sureguliuoti mažesnis vėjo energijos supirkimo tarifas. Tačiau, anot verslininkų, toks žingsnis sukeltų teismų bangą.
Kaip teigė elektros perdavimo tinkląbvaldančiosbbendrovės „Litgrid“ generalinis direktorius Virgilijus Poderys, šiuo metu verslininkams yra išduotos techninės sąlygos statyti tiek vėjo jėgainių, kad bendra jų galia siektų 1,3 tūkst. megavatų (MW), nors Energetikos strategijoje numatyta, kad iki 2020 m. turi būti pasiekta 500 MW galia.
„Privatus verslas daug labiau veržiasi į vėjo energetiką. Sprendžiant iš išduotų prisijungimo sąlygų skaičiaus, aiškiai jų yra per daug. Matyt, šalies mastu mąstant, turėtume pagalvoti, ar nėra per aukštas vėjo energijos tarifas? Išduoti prisijungimo leidimai kartais virsta spekuliacine preke, kaip vertybiniai popieriai. O biomasės mažai, reiktų pagalvoti, ar nereiktų jos skatinti. Tačiau tai tik mūsų pastebėjimai, o sprendimus turi priimti kompetenciją reguliuoti kainas turinčios institucijos“, – kalbėjo V.Poderys.
„Norinčių investuoti į vėjo energetiką yra dešimtys, tačiau tik vienas iš dešimties turi realių ketinimų. Mūsų srity norinčių pasipelnyti gvardija labai didelė. Jie daro sutartis dėl žemės nuomos, įgyvendina projektus iš dalies ir tuos gabalus iškart bando parduoti užsieniečiams“, – pasakojo Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos prezidentas Alvydas Naujėkas.
Nuo praėjusių metų leidimai plėsti vėjo energijos pajėgumus išduodami negarantuojant kainos. Tačiau tai nesustabdo besikreipiančiųjų – jei tikisi, kad kainos išsilaikys ar net kils.
