„Verslo žinios“
Vežėjams trūksta Briuselio dėmesio
Europos Komisija siūlo mažinti įprastiniais degalais varomų automobilių skaičių ir daugiau krovinių gabenti geležinkeliais bei vandens transportu. Tai sulaukė vežėjų kelių transportu kritikos.
„Tai tikrai nėra tas kelias, kuriuo turėtų eiti Europa, nes ir taip ilgametis geležinkelių protegavimas ir monopolio gynimas Europai nieko kito, kaip tam tikrų visuomenės sąnaudų, nedavė“, – įrodinėja Algimantas Kondrusevičius, „Linavos“ prezidentas.
EK tikslas – iki 2050 m. tarpmiestinio susisiekimo srityje pusę visų vidutinio nuotolio keleivių ir krovinių vežimo keliais paslaugų perkelti į geležinkelių ir vandens transporto sektorių.
Geresnėje tvarkoje rado kabliukų
Liberalesnės naftos produktų kaupimo tvarkos, kuri turėtų palengvinti degalų importo sąlygas, laukiantys degalų pardavėjai teigiamai vertina Energetikos ministerijos parengtą įstatymo projektą, tačiau stebisi, kad norima kaupti ir biopriedus, nors juos laikyti yra techniškai sudėtinga ir brangu.
„Įstatyme numatoma saugoti į degalus maišomus biokomponentus, kai jų saugojimas fiziškai yra neįmanomas dėl
cheminių savybių. Priedai į dyzeliną sluoksniuojasi, o priedas į benziną – etanolis absorbuoja vandenį. Be to, biopriedai yra gaminami Lietuvoje, tad jų galima gauti bet kada. O jei jau būtų ekstremali padėtis, tai degalus iš sukauptų rezervų laikinai būtų galima tiekti į rinką ir be biopriedų“, – teigia Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius.
Energetikos ministerijos Energijos išteklių, elektros ir šilumos skyriaus vyriausiasis specialistas Dainius Bražiūnas tvirtina, kad ministerija kol kas negavo visų suinteresuotų institucijų pastabų ir pasiūlymų, visko neišanalizavo, tad negali pasakyti, ar bus atsižvelgta į asociacijos nuomonę.
„Lietuvos rytas“
Prekyba taršos leidimais – įstrigusi
Dar negautas lėšas už taršos leidimus valdžia žada skirti daugiabučiams atnaujinti, nors per dvejus metus šalis nepardavė nė vieno taršos leidimo. Valstybė gali kitoms šalims parduoti nepanaudotus apyvartinius taršos leidimus (ATL) bei kitokios rūšies taršos leidimus – vadinamuosius nustatytos normos vienetus (NNV). Šiais metais už NNV tikėtasi gauti 500 milijonų litų, pernai – 200 mln. litų.
Tačiau kol kas neparduotas nė vienas leidimas, tad negauta nė lito. Nepaisant to, vakar Vyriausybė pritarė siūlymui namams renovuoti skirti 100 milijonų litų iš būsimo ATL pardavimo. Esą tiek pinigų pakaks papildomai finansuoti apie 800 daugiabučių namų. Todėl dabar bendra valstybės parama daugiabučiam namui atnaujinti jau sieks apie 50 procentų.
Lietuva jau dvejus metus bando parduoti NNV leidimus. Jau esą sutarta su Liuksemburgu, tačiau laukiama patvirtinimo iš šios valstybės vyriausybės. Lietuva derėjosi ir su ispanais, tačiau jie panoro, kad už sulygtą sumą mūsų šalis pirktų jų gaminamus ekologiškus autobusus.
Kapinėms prašo ir Seimo paramos
Praėjusią kadenciją uoliai kapinių reikalais besirūpinusi ir jau beveik 10 milijonų litų išleidusi Šiaulių miesto savivaldybė atsidūrė aklagatvyje: žemės pripirkta apsčiai, bet naujų kapinių nėra. Todėl naujoji Šiaulių miesto valdžia suskubo ieškoti pagalbininkų. Į savivaldybę buvo pasikviesti šiauliečiai parlamentarai. Jų paprašyta paruošti ir Seimui pateikti įstatymo pataisas, leidžiančias kapinėms skirti neribotus plotus.
Žemė naujosioms kapinėms Daušiškių (Šiaulių r.) kaime pirkta kone už kosminę kainą – po 1230–1380 litų už arą. Už tokią sumą buvo įsigyti ir buvusio Šiaulių mero Genadijaus Mikšio uošvei bei giminaičiams priklausantys sklypai.
Iš pradžių numatyta įsigyti tik 35 hektarus. Tačiau supirkta net 60. Tuo tarpu įstatymas kapinėms leidžia skirti ne didesnį kaip 40 hektarų plotą.
„Lietuvos žinios“
Verslininkai kratosi naujo mokesčio Druskininkuose
Keturiolika Druskininkų apgyvendinimo įmonių vadovų prašys teismo panaikinti viduryje metų kurortinio miesto tarybos įvestą rinkliavą už naudojimąsi viešąja infrastruktūra. Savivaldybės tarybos sprendimas numato, kad 2 litų dydžio vietinę rinkliavą už suteiktą vieną nakvynę turi mokėti visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie teikia viešbučio tipo ar specialaus apgyvendinimo paslaugas.
„Esame verčiami tai daryti metų viduryje, kai jau pasirašytos sutartys su klientais, paslaugų kainos suderintos. Iš klientų tiesiog nepatogu dabar imti tą mokestį ir sakyti, kad čia ne mes, o savivaldybė sugalvojo. Galima dar būtų diskutuoti, jeigu mokestis būtų įvedamas nuo sausio pirmos, bet dabar tai visiškai ne laiku padaryta“, – sakė Druskininkų kurorto sveikatinimo įstaigų asociacijos prezidentas, sanatorijos „SPA Vilnius Sana“ generalinis direktorius Valdas Trinkūnas.
