„Verslo žinios“
Lietuva maža, o kainų žirklės didelės
Pigiausias maistas Šiauliuose, o brangiausi degalai – Klaipėdoje, skelbia statistikai. Tačiau kainų skirtumų negali paaiškinti nei prekybininkai, nei degalų pardavėjai.
Šių metų kovo mėnesį A-95 ir A-98 benzinas, dyzelinas ir suskystintos dujos Panevėžyje buvo parduodami nuo 5 iki 12 centų pigiau nei Klaipėdoje. Uostamiestyje degalai kainavo brangiau ir palyginti su Vilniumi, Kaunu ar Šiauliais.
„Jokio logiško paaiškinimo tokiam kainų skirtumui nėra, nes akcizo dydis visoje Lietuvoje vienodas. Skirtingą kainodarą gali lemti, pavyzdžiui, kainų karai, kai vienas iš prekiautojų nuleidžia kainą, ir tada visi prekybininkai priversti reaguoti, kad neprarastų klientų“, – svarsto Lukas Vosylius, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas.
Po nokdauno – kalbos apie partnerystę
Partnerystė su banku. Taip naujus santykius su statybų bendrovėmis apibūdina bankininkai, tikindami, kad blogiausia jau praeityje ir bankai aktyviau finansuoja projektus. Projektų plėtotojai teigia jaučiantys pokyčius, tai atsispindi ir iš vėl kylančių statybų. Anot jų, tarp bankų jau užsimezga konkurencija, o tai naudinga klientams.
„Dabar jau smagu būti bankininku, o prieš porą metų malonu nebuvo. Taigi, padėtis pasikeitė, blogi laikai baigėsi ir mes esame atviresni verslui. Tiesa, daugiau lėšų bus skiriama ne nekilnojamajam turtui (NT) įsigyti ar plėtoti – daugiau bus dirbama apskritai su pinigų srautais. Ir tai galioja visoms Baltijos valstybėms, nors šiaip jos vystosi labai skirtingai ir bankų finansavimai kiekvienoje skirsis“, – „Verslo žinių“ organizuoto Baltijos nekilnojamojo turto investicijų forumo, vakar vykusio parodų ir kongresų centre „Litexpo“, dalyviams teigė Pontusas Swensonas, SEB banko Baltijos šalių NT vadovas.
Domas Dargis, nekilnojamojo turto plėtros ir statybos įmonės „Eika“ plėtros direktorius, patvirtino, kad po truputį energingiau NT plėtotojams paskolas suteikiantys bankai šiuo metu gerokai atidžiau dabar renkasi klientus.
„Lietuvos rytas“
Į bankus veržėsi prievaizdai
Verslininkai pasiekė pirmąją pergalę prieš bankus. Po prekybininkų skundo Konkurencijos taryba ėmėsi žygių į kai kuriuos Lietuvos komercinius bankus.
Degalinių tinklų atstovai piktinasi, kad bankai Lietuvoje taiko per didelius įkainius už atsiskaitymą kortelėmis. Prekybininkai sako, kad bankų veiksmuose galima įžvelgti ir kartelinių susitarimų – mat dauguma Lietuvos komercinių bankų taiko labai panašius mokesčius.
„Tegul visi vairuotojai, atsiskaitantys kortele, žino, kad 7–8 centai nuo benzino litro kainos keliauja į banko kišenę”, – sakė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Lukas Vosylius.
Neoficialiomis žiniomis, vakar kai kuriuose bankuose konkurencijos prievaizdai paėmė dokumentus. Konkurencijos taryba vakar atliktų kratų nekomentuoja. Bankai taip pat nebuvo linkę atvirauti.
Renovacijos projekte – įtartinas sutapimas
Šiaulių savivaldybės klerkai turi aiškiaregystės galių: triūsia prie renovavimo projektų, skaičiuoja, skelbia konkursus, o dar neatplėšus vokų tiksliai žino, kiek trūks pinigų.
Skolose nuskęsti baigiančio miesto tarybai tai nerūpi – dosnieji šiauliečiai žarstosi jau nebe šių, o kitų metų biudžeto pinigais.
Vakarykščiame tarybos posėdyje palaimintas „Romuvos” pagrindinės mokyklos renovacijos projektas. Jam bus atseikėta 4,6 milijono litų – gerokai daugiau, nei priskaičiavo šį konkursą rengę ir ES fondų paramą išrūpinę valdininkai.
Keisčiausia, kad valdininkai net neatplėšus konkurso dalyvių vokų su pasiūlymais tiksliai žinojo, kiek trūks pinigų.
„Lietuvos žinios“
Darbo birža norėtų skatinti save
Lietuvos darbo biržos (LDB) vadovas prasitarė apie norą finansiškai skatinti gerai dirbančius savo pavaldinius. Tačiau tiek valdančiosios koalicijos, tiek opozicijos atstovai tokius užmojus peikia.
Vyriausybei jau atseikėjus 283 tūkst. litų su šešėline ekonomika bei kontrabanda kovojantiems pareigūnams skatinti ir žadant tam dar daugiau lėšų, apie savo pavaldinių darbo rezultatų gerinimą susimąstė ir LDB direktorius Mindaugas Petras Balašaitis, šias pareigas einantis nuo vasario 23 dienos.
Praėjusių metų pabaigoje priimtas Vyriausybės nutarimas, pakeitęs valstybės tarnautojų veiklos vertinimo kriterijus, LDB vadovo manymu, gali tapti tramplinu svarstant apie šios įstaigos darbuotojų motyvacinės sistemos diegimą.
Nors apie specialaus skatinimo fondo kūrimą ir atitinkamų priedų mokėjimą kol kas užsimenama puse lūpų, neneigiama, kad minėta sistema neapsiribotų padėka už gerą darbą. Tačiau politikai, išgirdę apie tokius užmojus, ragina nepamiršti, kad sunkmetis nėra tik blogas prisiminimas, tad didinti valstybės išlaidas dėl LDB darbuotojų premijavimo yra gerokai per anksti.
Skandalingas išvadas vertins STT
Valstybės kontrolės išvadas dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudojimo analizuos Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Būtent ji spręs, ar yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovų veiksmų.
Dėl perteklinių Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, laikytų komerciniame banke, kilęs skandalas įgyja pagreitį. Antradienį gavusi sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio prašymą įvertinti, ar VLK vadovų veiksmuose nebūta piktnaudžiavimo, Generalinė prokuratūra (GP) visą medžiagą perdavė STT.
STT atstovė spaudai Julija Antanaitienė LŽ patvirtino, kad medžiaga iš GP gauta trečiadienį po pietų, tačiau kol kas neaišku, kas atliks jos analizę ir kiek ji truks.
