(AFP/Scanpix nuotr.)
„Verslo žinios“
Dyzelinas dar brangs
Konvergencijos programoje, kurią šiandien aptars Vyriausybė, numatyta siekti mokesčių stabilumo, tačiau tuo pačiu informuojama apie planus didinti dyzelino akcizą. Programoje primenama, lad Lietuvai iki 2013 m. sausio 1 d. yra suteiktas pereinamasis laikotarpis, per kurį akcizo tarifas dyzelinui turi padidėti nuo 1043 iki 1140 litų už 1000 litrų.
Pasak Luko Vosyliaus, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidento, kadangi akcizo didinimas yra neišvengiamas, verslininkai prašytų priimant sprendimus atsižvelgti į dvi jų pastabas: nekelti akcizo labiau nei reikalauja ES, kaip šiuo metu yra su benzino akcizu, kuris yra penktadaliu didesnis už Bendrijos nustatytą minimumą; kiek įmanoma labiau atsižvelgti į degalams taikomus akcizus ES kaimynėse – Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje.
Terminalą pasiūlė statyti Būtingėje
Keletą galimų variantų suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui svarstantys Vokietijos ir Lietuvos konsultantai pateikė tarpines išvadas. Šiuo metu prioritetine šiam objektui laikoma Kiaulės nugaros sala konsultantų akimis labiausiai tiktų konteinerių ir ro ro (ratine technika gabenamų krovinių) krovai.
Jei dujų terminalas bus statomas ties Kiaulės nugaros sala, stos uosto plėtra pietinėje pusėje, teigia konsultantai ir siūlo, jų nuomone, kitą tinkamiausią vietą – Būtingę,.
„Dar reikia detaliai išnagrinėti, ar uosto plėtra į pietus yra naudinga, atsižvelgiant į sąnaudas ir naudą. Gal perspektyva plėstis į pietus yra tik laikinas pajėgumų sprendimas, gal tokia plėtra kainuos brangiau, nei statyti išorinį uostą?“, – kad tuos dalykus konsultantai turės gerai įvertinti kitose savo ataskaitose, tvirtina Artūras Drungilas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius.
„Lietuvos rytas“
Keleiviai negauna kompensacijų
Nuo kelionių rengėjo „Star Holidays“ pernai nukentėję turistai dar puoselėja viltį atgauti pinigus. Tačiau pamažu ima aiškėti, kad tuomet, kai bendrovė nutraukė veiklą, jos sutartis su draudimo įmone jau buvo nebegaliojanti.
Valstybinis turizmo departamentas (VTD) paragino draudimo bendroves atsiskaityti su nukentėjusiais žmonėmis. 2 mln. litų nuostolių patyrė sutartis su „Star Holidays” praėjusių metų vasario–rugsėjo mėnesiais sudaręs 891 klientas. „Star Holidays” savo finansinius įsipareigojimus buvo apdraudusi dviejose bendrovėse – BTA ir „Gjensidige Baltic”. Bendra draudimo suma siekė milijoną litų.
Bet „Gjensidige Baltic” neketina prisiimti atsakomybės ir mokėti klientams kompensacijas dėl patirtos žalos. Motyvas – šios turizmo įmonės draudimo sutartis baigė galioti dar prieš jai nutraukiant veiklą.
„Gjensidige Baltic” buvo apdraudusi kelionių rengėją nuo 2009 metų rugpjūčio 28-osios iki 2010 metų rugpjūčio 27 d. „Star Holidays” liovėsi vykdyti įsipareigojimus savo klientams nuo 2010-ųjų rugsėjo 23 dienos. Tad vadinamasis draudžiamasis įvykis nutiko pasibaigus sutarčiai.
Tačiau VTD laikosi savo nuomonės ir cituoja Kelionės organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimo taisykles. Anot valdininkų, teisę gauti išmoką turi tie turistai, kurie už kelionę sumokėjo dar tebegaliojant draudimo sutarčiai.
Atgaivins sudegusį keltą
Jau nebegalintį plaukioti Danijos bendrovės „DFDS Lisco” keltą „Lisco Gloria” įsigijusi Estijos koncerno „BLRT Grupp” antrinė įmonė Vakarų laivų gamykla (VLG) anksčiau skelbė, kad jį supjaustys ir kam nors parduos kaip metalo laužą. Tačiau VLG planai staiga pasikeitė: vadovybė pareiškė, kad sudegęs keltas Klaipėdoje bus perdarytas į kitą plaukiojančią priemonę ir parduotas.
Sutartį dėl „Lisco Gloria” atstatymo darbų ir pardavimo numatoma pasirašyti gegužę. Neatskleidęs, kuo galėtų tapti supleškėjęs keltas, VLG generalinis direktorius Arnoldas Šileika tepasakė, kad derybos vyko su keliais potencialiais užsakovais, o su vienu jau sukirsta rankomis.
Ankstesni „Lisco Gloria” savininkai danai iškart atsižegnojo nuo beviltiškai atrodančio laivo: jiems parankiau parduoti sudegusį laivą, gauti draudimo išmoką ir įsigyti kitą panašų krovinių ir keleivių keltą.
„Vilniaus diena“
VPT stebės „Lietuvos energijos“ konkursą
Viešųjų pirkimų tarnyba žada prižiūrėti, ar valstybės valdomos „Lietuvos energijos“ paskelbtas milijoninis konkursas nėra pritaikytas tik vienai iš anksto jau parinktai bendrovei, priklausančiai tai pačiai „Lietuvos energijai“. Balandžio 6 d. „Lietuvos energija“ paskelbė konkursą „Elektrinių remonto ir aptarnavimo darbai“. Kai kurie specialistai, peržvelgę šio konkurso sąlygas, atkreipė dėmesį, kad jis aiškiai pritaikytas vienintelei bendrovei – „Lietuvos energijos“ antrinei įmonei „Kauno energetikos remontas“.
Pavyzdžiui, konkurso sąlygose nustatyta, kad jame dalyvaujančios įmonės apyvartaturi būti ne mažesnė kaip 20 mln. litų. Sutapimas ar ne, bet pastaroji skelbta „Kauno energetikos remonto“ metinė apyvarta buvo 21,1 mln. litų.
Konkurso sąlygose pastebėta dar viena „Kauno energetikos remontui“ labai palanki sąlyga – reikalavimas turėti tokią techninę bazę, iš kurios suremontuotus ar pagamintus elementus būtų galima vos per dvi valandas pristatyti į elektros energiją gaminančius ar akumuliuojančius objektus, tai yra į Lietuvos elektrinę Elektrėnuose, Kauno hidroelektrinę ar Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę. Būtent šiuose objektuose bus vykdomas remontas, dėl jo ir skelbiamas konkursas.
