(AFP/Scanpix nuotr.)
„Verslo žinios“
Bankai neteiks nemokamų paslaugų
Iš komisinių bankai pernai nepraturtėjo, nors atsirado keli šimtai tūkstančių naujų tik elektroninės bankininkystės klientų. Toks paradoksas iš dalies paaiškina didžiausius bankus vienijančio Investuotojų forumo iniciatyvą suvaržyti atsiskaitymą grynaisiais ir perspėja klientus būti pasirengusius ateityje mokėti už bet kokį sąlytį su kredito įstaigomis, rašo „Verslo žinios“.
„Gal mums reikia pakeisti iškabą ir užrašyti „labdaros organizacija“?“ – retoriškai klausė vieno banko atstovas ir paaiškino, kad nemokamų paslaugų bankas apskritai neturėtų teikti. Netgi pinigai bankomatuose neturėtų būti imami už dyką.
Specifiniai kainodaros principai skatina klientus mažiau lankytis bankų padaliniuose ir keltis į elektroninę erdvę, nes ten įkainiai yra gerokai mažesni. Tačiau žingsnis po žingsnio ir čia klientų išlaidos didėja, nes apmokestinamos operacijos, kurios anksčiau buvo nemokamos, o ateityje tokių pokyčių tik daugės.
Atsigauna siuntų verslas
Siuntų versle geros tendencijos rodo atsigaunančią ekonomiką: siuntų gabenama daugiau, auga ir pajamos. Šių metų pirmą ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, siuntų pristatymo UAB „DPD Lietuva“ bendras pervežtų pakuočių kiekis išaugo penktadaliu, iki 1,37 mln. Tarptautinių išvežamų siuntų kiekis išaugo pusantro karto.
„Anksčiau įmonės sakė: padarykite mums pigiau, tai gali būti lėčiau, mažiau privalumo, bet mums reikia pigiai. Dabar vėl klientams reikia greičio, gal kažkiek brangiau, bet patikimai, su papildoma nauda. Vėl grįžtama į kokybę, o ne į kainą“, – tendenciją jaučia ir Mindaugas Pivoriūnas, „DHL Lietuva“ generalinis direktorius.
„Lietuvos rytas“
Prekybininkai nepatenkinti bankų įkainiais
Kai kurie mūsų šalies degalų prekeiviai jau kreipėsi į Konkurencijos tarybą: juos piktina tai, kad bankai Lietuvoje ima pernelyg daug už atsiskaitymą kortelėmis. Nepatenkinti ir kiti prekybininkai. „Tegul visi vairuotojai, atsiskaitantys kortele, žino, kad 7 centai nuo benzino litro keliauja į banko kišenę”, – „Lietuvos rytui” teigė vienas degalų prekybos atstovas, nepanoręs, kad jo pavardė būtų viešinama.
Degalinių tinklai ir prekybos centrai bankams už atsiskaitymą moka apie 1 proc. pirkinio sumos. Smulkesni verslininkai, mažų parduotuvių savininkai – net apie 2–2,5 proc.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovo Mariaus Busilo duomenimis, Latvijoje prekybininkai bankams moka 0,6 proc. kortele mokamos sumos. Panašiai ir Estijoje. Nepaisant to, Latvijos konkurencijos prievaizdai nubaudė 22 šioje šalyje veikiančius komercinius bankus už kartelinį susitarimą dėl mokėjimo kortelių bei bankomatų komisinių mokesčių ir tarifų.
Dujų terminalo nori ir kaimynai
Premjero Andriaus Kubiliaus prognozės, esą Lietuva po trejų metų galės naudotis suskystintųjų dujų terminalu, užrūstino artimiausius kaimynus: jie planuoja tokius pat objektus statyti Rygos ir Talino uostuose.
Lietuvos suskystintųjų dujų terminalo statybos projektą įgyvendina valstybės bendrovė „Klaipėdos nafta”. Šiandien turėtų paaiškėti šio projekto konsultantai. Po mėnesio, įvertinus pretendentų siūlymus ir paslaugų kainas, su vienu jų bus pasirašyta sutartis.
Tuo tarpu dujas Latvijai tiekiančios bendrovės „Itera Latvia” vadovas Juris Savickis skeptiškai vertina Lietuvos planus: „Visiems aišku, kad patogiausia vieta statyti suskystintųjų dujų terminalą yra Latvijoje. Čia geriau išplėtotas dujotiekių tinklas, taip pat yra didelė Inčiukalnio dujų saugykla.”
Antrinė „Gazprom” įmonė „Itera Latvia”, kurią su Vokietijos bendrove „E.On Ruhrgas” valdo ir latviška dujų įmonė „Latvijas Gaze”, suinteresuota, jog suskystintųjų dujų terminalas iškiltų šalia Rygos: laivais plukdomas dujas galėtų naudoti ir dvi galingos šio didmiesčio elektrinės.
„Lietuvos žinios“
Kiek kainuos konsultacijos?
Bendrovei „Klaipėdos nafta“ už konsultacijas dėl suskystintų dujų terminalo gali tekti sumokėti net 50 mln. litų – esą tiek atitiktų pasaulinę energetikos projektų praktiką.
Vyriausybės numatyta, kad nuo 700 mln. litų iki milijardo kainuosiantis objektas, turintis užtikrinti Lietuvai energetinį saugumą per dujų importo alternatyvą, Klaipėdos uoste turėtų veikti 2014 metais. Terminalo statyba turi rūpintis „Klaipėdos nafta“.
„Vilniaus diena“
Dar kelia įkainius
Nuo 2008-ųjų pradėję kelti savo paslaugų įkainius bankai to daryti vis dar nesiliauja. Nuo gegužės 2 d. SEB bankas nutarė apmokestinti pinigų įmokėjimo į sąskaitas paslaugą banko padaliniuose. Gegužės 3 d. kai kuriuos paslaugų įkainius bankas „Citadele“.
Nuo gegužės 16 d. „DnB Nord“banke 25 proc. brangsta sąskaitų tvarkymas elektroniniais kanalais – SMS pranešimas apie judėjimą sąskaitoje ir mobiliosios bankininkystės paslaugos. Šiame banke šiemet nuo kovo vidurio jau pabrango vietiniai pavedimai internetu ir kitos paslaugos.
Kai kurias paslaugas nuo vasario pabrangino ir „Swedbank“. Nuo birželio pradžios už kai kurių užsienio valiutų pervedimą įkainius didina bankas „Snoras“.
