(AFP/Scanpix nuotr.)
„Verslo žinios“
Ilgesnis pensinis amžius gali mažinti našumą
Norėdami kuo labiau atitolinti būtinybę didinti mokesčius, darbdaviai neprieštarauja pensinio amžiaus ilginimui, bet neslepia, kad tai mažins darbo našumą, todėl jau šiandien kalba tiek apie darbo vietų subsidijas, tiek apie lankstesnius darbo santykius.
Įmonių vadovai atkreipia dėmesį, kad daugumos vyresnio amžiaus žmonių darbas yra brangesnis ir ne toks efektyvus kaip jaunimo, o tai reiškia menkesnį darbo našumą ir mažesnį įmonių konkurencingumą.
Todėl vieni mažina darbuotojų skaičių diegdami našesnę įrangą, kiti ragina imtis kompleksinių sprendimų, kaip daro užsienio šalys. Pavyzdžiui, Ispanijoje pensinio amžiaus ilginimą lydi darbo rinkos reforma: įrodęs patirtus nuostolius, darbdavys gali atleisti darbuotoją sumokėjęs 20 dienų dydžio kompensaciją už kiekvienus dirbtus metus.
Lietuvos URM: Baltarusija sako netiesą
Lietuvos diplomatai „yra susirūpinę“ dėl prieštaringų Baltarusijos pareigūnų pareiškimų apie branduolinės jėgainės statybą.
„Dar kartą pabrėžiu, kad aukštų įvairioms Baltarusijos institucijoms atstovaujančių pareigūnų pareiškimai, kuriuose tvirtinama, esą netoli Astravo numatyta branduolinės jėgainės projekto įgyvendinimo klausimai yra suderinti su Lietuva, yra netiesa“, – vakar sakė Lietuvos užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas.
Nuo kovo 15 d., kada Rusijos ir Baltarusijos vyriausybių vadovai Minske pasirašė dvišalę sutartį dėl naujos branduolinės jėgainės statybos, kaimyninės šalies pareigūnai paskelbė keletą prieštaringų pareiškimų.
Kovo 23 d. Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad projektui pasirinktą, vos už 20 km nuo Lietuvos sienos šalia Astravo esančią statybos aikštelę „inspektavo Tarptautinės branduolinės energijos agentūros (TATENA) misija, ji pareiškė, kad vieta geriausiai tinka branduolinės jėgainės statybai.“ Lietuvos diplomatai viešai nurodė, kad „TATENA nėra pritarusi statybų vietai Lietuvos pasienyje“, ir Baltarusijos pusei įteikė notą.
„Lietuvos rytas“
Energetikai priešinasi Vyriausybei
Ministro Arvydo Sekmoko pažadai išspausti daugiau naudos iš valstybinių įmonių bliūkšta. Elektros sektoriaus monopolininkų kišenės greičiausiai nepalengvės: jų valdybos siūlo nesižarstyti dividendais.
Valstybinės įmonės turi labiau prisidėti prie biudžeto. Taip dar praėjusiais metais nutarė valdantieji.
Energetikos ministras A.Sekmokas savo ruožtu užsiminė, jog į šių metų biudžetą iš valstybės valdomų energetikos įmonių turėtų įplaukti apie 70 mln. litų dividendų.
Tačiau, pasirodo, išspausti pinigus iš energetikų nėra taip paprasta. Ir dėl to kaltos ne pačios įmonės, o jų valdybos. Jose daugumą sudaro ministerijų valdininkai, balsuojantys prieš dividendų skyrimą.
Iš sujungtų Rytų skirstomųjų tinklų ir VST įmonių atsiradusi LESTO dividendais žarstytis neskuba: bendrovės valdyba neseniai pasiūlė nemokėti dividendų akcininkams, tarp jų – ir valstybei. Nors LESTO paskirstytinasis pelnas siekia 939 mln. litų, valdyba mano, kad mokėti dividendus šįmet nebūtina.
Pelningai dirbanti valstybinė bendrovė „Lietuvos energija” irgi neskuba papildyti biudžeto. Šios bendrovės valdyba taip pat siūlo nemokėti dividendų, kurie, analitikų vertinimu, galėtų siekti 40 milijonų litų.
Algų rekordai
Tik 11 žmonių praėjusiais metais gavo didesnį kaip 100 tūkstančių litų vidutinį mėnesio atlyginimą. Gerokai daugiau pajamų kai kurie gyventojai susižėrė pasinaudodami mažesniais mokesčiais.
186 768 litų mėnesio alga daugeliui – nepasiekiama svajonė. Tokia laimė pernai nusišypsojo tik vienam asmeniui. Tiesa, tokia suma – be mokesčių, juos atskaičius atlyginimas turėjo siekti per 140 tūkst. litų.
Valstybinė mokesčių inspekcija skelbia, kad vienas žmogus gavo net 34 mln. litų dividendų. Taip jis išvengė „Sodros” mokesčių.
„Lietuvos žinios“
Latviai norėtų lietuviškos valdžios
Itin brangi medicina, perpus nurėžti pedagogų atlyginimai ir kone kasdien didėjantys komunaliniai mokesčiai – tokios realybės spaudžiami kaimynai latviai įsitikinę, kad Lietuvoje kur kas geriau.
Vos už 20 kilometrų nuo Lietuvos įsikūrusio Latvijos Bauskės miestelio gyventojai artimiausiems kaimynams lietuviams pavydi. Esą valdžiai mes rūpime labiau nei jie savajai. Taip teigė visi 10 tūkst. gyventojų turinčios Bauskės centre vakar kalbinti žmonės. Paklausti, kaip ir iš ko gyvena, bauskiečiai sutartinai tvirtino šią dilemą savo šeimose sprendžiantys kasdien. Latviai mėgino juokauti: „Gaunamų pinigų neužtenka, todėl patys stebimės, kaip dar gyvename.“
Nelaimės darbe didins draudimo įmokas
Valdžia siekia nustatyti griežtesnę darbdavių atsakomybę už darbo saugos pažeidimus – darbdaviams tektų mokėti dvigubai didesnes nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas. Tačiau verslas teigia, kad siūloma nauja tvarka yra per griežta.
Vyriausybės posėdžio darbotvarkėje šis klausimas buvo įtrauktas jau šią savaitę, bet per posėdį atidėtas vienai savaitei.
Socialinė apsaugos ir darbo ministerija siūlo, kad 2013-2014 metais vietoj dabartinių trijų draudimo įmokų tarifų grupių atsirastų keturios grupės. Pirmųjų trijų nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos grupių tarifai svyruotų dabartinių rėmuose: nuo 0,18 iki 0,9 procento. Į ketvirtąją grupę būtų perkeliami tie draudėjai, kurių darbuotojų sveikatos būklės rodikliai būtų ypač prasti, t. y. kai įmonėje įvyksta sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas, taip pat nustatyta teisės aktų pažeidimų. Ši grupė mokėtų 1,8 proc. draudimo įmoką.
„Vilniaus diena“
Naujai AE reaktorių siūlo amerikiečiai
Premjeras ir energetikos ministras tikina, kad Lietuva „gerokai pasistūmėjo“ siekdama įgyvendinti naujos atominės elektrinės statybos projektą. Konfidenciali informacija apie tai Seimui bus pateikta antroje balandžio pusėje. Tuo tarpu Lenkijos spauda skelbia apie Lietuvos derybas su reaktorių gamintojais iš JAV.
Ketvirtadienį Seime kalbėdamas energetikos ministras Arvydas Sekmokas Seimo narius informavo, kad netrukus specialiame parlamento rūmų kondifencialios informacijos kambaryje bus pateikta tam tikra medžiaga apie naujos atominės elektrinės statybos projekto įgyvendinimo pažangą.
Trečiadienį Lenkijos spaudoje pasirodė informacija, esą amerikiečių bendrovė „Westinghouse“ jau vasarą tikisi pasirašyti susitarimą, susijusį su AE projektu Lietuvoje. Tai Lenkijos naujienų agentūrai PAP patvirtino „Westinghouse“ vadovas Europai, Artimiesiems Rytams ir Afrikai Andersas Jacksonas. Jis lietuviškos AE projektą pavadino „labai įdomiu“ amerikiečių koncernui.
Tiesa, laikraščio „Gazeta Wyborcza“ teigimu, „Westinghouse“ neketina užlopyti spragos, kurią paliko iš derybų pasitraukusi korėjiečių bendrovė KEPCO. Pasak dienraščio, amerikiečiai teigia norintys būti tik technologijos tiekėjai, o ne pagrindiniai projekto partneriai, kurie savo lėšas investuotų į AE statybas, o vėliau užsiimtų elektros prekyba.
