(AFP/Scanpix nuotr.)
„Verslo žinios“
Svarbu kaina, o ne prekės ženklas
Prekybos tinklų sukurti prekės ženklai, kurie dažniausiai lentynose atpažįstami kaip pigiausia produkcija, vis stipriau stumia su gamintojų prekės ženklais parduodamą produkciją. Gamintojams tai gresia ateityje tapti tiekėjais pagal užsakymą, o tokiu atveju prekybininkas jau visiškai kontroliuotų gaminio kainą, nes nesunkiai galės neįtinkantį gamintoją pakeisti kitu, galinčiu parduoti pigiau.
„Matome, kad prekybos tinklai kristalizavo savo prekės ženklus. Anksčiau jie norėjo turėti tik po vieną bendrą vadinamąjį privatų prekės ženklą, o dabar turi sukūrę po keletą, skirtų įvairioms pirkėjų grupėms. Prekybininkai konkuruoja ne tik pigiausių prekių, bet ir palyginti brangių gaminių segmente“, – aiškina Remigijus Petraitis, Mažeikių mėsinės generalinis direktorius.
Jis mano, kad tinklams tokia rinkodara patogi, nes jie nebepriklausomi nuo tiekėjų. Nebelieka skirtumo, kokia įmonė pagal pateiktą receptūrą gamins vieną ar kitą produktą. Kartu didinama ir konkurencija tarp pačių gamintojų.
„Privatūs prekės ženklai yra vienas iš būdų pristabdyti maisto produktų kainų augimą. Perdirbėjams tai iššūkis, kaip išsilaikyti rinkoje. Įmonės turės pasirinkti, ar jos tik asortimento tiekėjos tinklams, ar konkuruodamos sieks įtvirtinti savus prekės ženklus“, – procesus vertina Mindaugas Lapinskas, rinkodaros agentūros „Brandscape“ vadovas, jis juokauja, kad kol kas mūsų maisto pramonė per daug nepersistengia investuodama į rinkodarą.
Lenkų keliai bus greitesni, bet brangesni
Lenkijoje nuo liepos 1 d. įsigaliosianti elektroninė kelių mokesčio rinkimo sistema kelia nerimą Lietuvos vežėjams, kuriems kelionės per Lenkiją brangs. Tai gali prisidėsi prie vežėjų paslaugų tarifų, kuriuos šiuo metu verčia kelti brangstantis dyzelinas, didinimo.
Nuo liepos 1 d. Lenkijoje vilkikams ir autobusams teks mokėti už 1 565 km kelių, planuojama, kad tarifai sieks nuo 6 iki 14 euro centų už 1 km, priklausomai nuo transporto priemonės, jos ekologinio standarto.
Tokie įkainiai jau sulaukė Lenkijos transporto visuomenės kritikos – kaina per didelė, o toks vertinimų atgarsis jau persirito per sieną – pasikeitimai kelia klausimų ir Lietuvos vežėjams.
„Lietuvos rytas“
Šnipų istorija – laužta iš piršto
„Renault” paslaptys pardavinėjamos kinams! Tokią naujieną neseniai paskelbę automobilių gamintojai dabar priversti teisintis. Kartu lekia ir koncerno vadovų galvos.
Skandalas prasidėjo pačioje metų pradžioje. Sausio 3 dieną „Renault-Nissan” grupė tris savo darbuotojus – vieną direktorių ir du pavaduotojus – nušalino nuo pareigų, o netrukus ir atleido.
Kaltinimai buvo itin rimti – pramoninis šnipinėjimas Kinijos naudai.
Bet kai įmonė oficialiai įteikė skundą ir bylą ėmė tirti Prancūzijos teisėsaugininkai bei žvalgybininkai, pamažu pradėjo aiškėti, kad darbuotojai apkaltinti ir ištrenkti lauk be jokių įrodymų, pasikliovus vien žodiniais neaiškaus informatoriaus pranešimais.
Savigyra pasėjo abejonių
Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad užsibrėžtas planas šįmet iš šešėlinės ekonomikos atkovoti milijardą litų į biudžetą netgi viršijamas. Tačiau ekspertai tuo nelinkę aklai patikėti.
Stasys Jakeliūnas, nepriklausomas finansų ekspertas, pastebi, kad akcizų surinkimo planas pirmąjį ketvirtį neįvykdytas per 40 mln. litų. Todėl kyla rimtų abejonių, ar tikrai sėkmingai vyksta kova su kontrabanda.
„PVM surinkta išties daugiau, nei buvo planuota.Bet rimtų įtarimų sukelia PVM surinkimo netolygumai: nors vasarį jo gauta gerokai mažiau, nei buvo numatyta, jau kovą – kur kas daugiau, negu tikėtasi“, – teigė S.Jakeliūnas.
„Lietuvos dujos“
Gamtinių dujų kainos vėzdas virš galvų
Gamtinių dujų kaina vis pagerina rekordą, o ekspertai niūriai prognozuoja, kad iki šių metų pabaigos 1000 kub. m. dujų Lietuvai gali pabrangti dar daugiau nei 100 JAV dolerių ir tapti neįperkamos vartotojams.
Naftos žaliavos kainai pasaulio rinkose priartėjus prie pastarųjų 2,5 metų aukštumų, nenumaldomai brangsta ir Lietuvai parduodamos rusiškos gamtinės dujos.
Neoficialiais duomenimis, balandį plačiausiai mūsų krašte naudojamo kuro kaina Lietuvai perkopė psichologinę 400 dolerių už 1000 kub. m. ribą ir kainavo 404-410 JAV dolerių už 1000 kub. m. (skirtingiems dujų vartotojams). Tai apie 60 dolerių brangiau, nei dujos kainavo praėjusių metų gruodį, ir apie 25 dolerius brangiau – nei šį kovą.
Įvertindami dabartines šių resursų kainas ir jų dinamiką, ekspertai prognozuoja, kad 2011 metų pabaigoje 1000 kub. m. gamtinių dujų Lietuvai gali kainuoti 514-515 dolerių – vos ne 2,5 karto daugiau, nei dujos kainavo 2009 metų viduryje.
Laivai švartuojami „Memelio mieste“
Šią savaitę Klaipėdos uoste formaliai pakeista viena laivų stovėjimo vieta – vietoj „Laivitės“ pavadinimo įrašyta nekilnojamojo turto plėtotoja bendrovė „Memelio miestas“.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) interneto svetainėje gali užsiregistruoti visos su jūrine veikla susijusios įmonės. Bet neatlaikiusioms ekonominės krizės ir vietinės konkurencijos bendrovėms, kurioms vykdomos bankroto procedūros, laikas pasitraukti iš skilties „uosto įmonės“ į neutralią zoną, pavyzdžiui, į grupę „kitos“. Tačiau uosto naudotojų kategoriją uosto direkcijai būtina papildyti „Memelio miestu“.
Pasak KVJUD atstovės Gedos Marozaitės, šiomis dienomis pastebėta ir ištaisyta klaida, atsiradusi dėl įpročio naudoti tvirtai įaugusius įmonių pavadinimus. Kai 2006 metais įregistruota bendrovė „Memelio miestas“ įsigijo laivų remonto įmonės „Laivitė“ pastatus uoste, direkcija su ja sudarė naują teritorijos žemės nuomos sutartį. Tačiau interneto duomenų bazėje ilgam liko ankstesnio žemės naudotojo pavadinimas.
„Vilniaus diena“
Maistas vaikams – su aferos prieskoniu
Sostinės vaikų darželių auklėtiniai maitinami pusiau legaliai įsigytais ir galbūt gerokai per brangiai kainuojančiais maisto produktais. Meras Raimundas Alekna pareiškė, esą šia istorija turėtų susirūpinti prokurorai.
Kalbama apie beveik 46 mln. litų – tokios vertės sutartį pernai, gruodžio 14 d., sostinės savivaldybė sudarė su bendrove „Smulkus urmas“. Už šią sumą didelė įmonė įsipareigojo trejus metus maitinti Vilniaus darželinukus. Tiesa, tai savivaldybei galėjo kainuoti gerokai pigiau. Viešųjų pirkimų tarnybos pateikiamoje ataskaitoje matyti, kad iš konkurso buvo pašalinti absoliučiai visi „Smulkaus urmo“ konkurentai. Daugeliu atvejų jie siūlė gerokai mažesnes kainas.
Gyvenamoji statyba bunda pirma laiko
Virš didžiųjų šalies miestų vėl besisukantys statybų kranai – tarsi atsigaunančios ekonomikos pranašai. Naujų gyvenamosios statybos projektų – vos vienas kitas, nemenką dalį sudaro atnaujintos per krizę buvusios įstrigusios statybos.
Statybų sektoriaus skaičiai rodo, kad retinamos darbuotojų gretos, mažėjantis darbo užmokestis ir blogiausi finansiniai rodikliai jau liko praeityje. Nemaža dalis įmonių vis dar kapanojasi iš bankrotų liūno, vykdo restruktūrizacijas, tačiau esama ir tų, kurie pradėjo naujus ar pratęsė per krizę apleistus projektus. Lietuvos statybininkų asociacijos vykdomasis direktorius dr. Vaidotas Šarka sakė, kad nors pirmaisiais šių metų mėnesiais statybų sektoriaus atliktų darbų apimtis vis dar krito, jau galima sakyti, jog padėtis stabilizuojasi.
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu Vilniuje statoma 14 gyvenamosios paskirties objektų ir juos užbaigus rinka turėtų pasipildyti apie 900 naujų būstų.
