„Verslo žinios“
„Verslo žinios“
Pavyko išauklėti kinų prekybininkus
Krizės pradžioje smulkiojo verslo isteriją sukėlusi kinų prekybininkų invazija dabar tokio siaubo nekelia, antradienį rašo „Verslo žinios“.
Kai 2009 m. įsisiautėjo krizė ir nepriteklių spaudžiami prekybininkai, susirinkę daiktus, paliko prekybos centrus arba atkakliai derėjosi dėl mažesnių nuomos kainų, kinų prekybininkai į likusius tuščius plotus tempė pigias prekes, nuomojosi dideles prekybos patalpas ir didino įtampą rinkoje. Vien aprangos ir tekstilės parduotuvių užpraeitų metų rudenį kinai buvo atidarę apie tris dešimtis. Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija tada ėmė skambinti pavojaus varpais – ar teisėtai šios parduotuvės veikia, ką daryti, kad nežabota jų plėtra neužgožtų vietinio verslo? Visam pasauliui aišku, kad kaina su kinais nepakonkuruosi, o sumenkus perkamajai galiai tai buvo itin aktualu.
Zita Sorokienė, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė, šiandien džiaugiasi, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir kitos atsakingos institucijos įvertino problemos rimtumą ir suvaldė padėtį.
„Kinai steigia naujų parduotuvių, bet daug jų jau uždaryta. Tokio bumo, kaip užpernai, nebėra. Aišku, dalį rinkos jie iš mūsų verslininkų atima, nesame tuo patenkinti, bet veikiame laisvojoje rinkoje ir negalime jų išvyti. Svarbiausiai, kad kova dėl pirkėjų dabar garbinga – jie pagaliau moka visus mokesčius, kaip ir mes. Ne veltui užvirėme kovą“, – kalba Z. Sorokienė.
Kyšo didesnių mokesčių ausys
Deklaruodama įgyvendinanti solidarumo ir socialinio teisingumo principus Sveikatos apsaugos ministerija nuo ateinančių metų pradžios siūlo naikinti lengvatas ir didinti privalomojo sveikatos draudimo įmokas kai kuriems ūkininkams bei verslininkams.
Priklausomai nuo žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominio dydžio, dabar ūkininkai moka arba 9 proc. , arba lengvatinį 3 proc. privalomojo sveikatos draudimo (PSD) tarifą. Be to, asmenims, neregistruotiems PVM mokėtojais, apmokestinamųjų pajamų riba, nuo kurios skaičiuojamos PSD įmokos, yra 12 minimaliųjų mėnesinių algų.
Pasak Kaetanos Leontjevos, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertės, projekte siūloma nepriklausomai nuo žemės valdos dydžio visiems ūkininkams mokėti 9 proc. PSD nuo pusės Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruotų apmokestinamųjų pajamų. Be to, naikinama viršutinė riba, nuo kurios skaičiuojamas PSD tarifas stambių ūkių savininkams, sudariusi 12 draudžiamųjų pajamų dydžio.
Vadinamosios lubos naikinamos ir visiems užsiimantiems individualia veikla – skaičiuojant PSD jiems dabar galioja 48 draudžiamųjų pajamų dydžio riba.
„Lietuvos žinios“
Pinigai keliauja iš Rytų į Vakarus
Daugiausia grynųjų pinigų perlaidų Lietuvos gyventojai išsiunčia į Rusiją, o daugiausia jų sulaukiama iš Didžiosios Britanijos. Tai rodo grynųjų pinigų perlaidas, naudojantis :Western Union“ paslauga, vykdančių bankų ir Lietuvos pašto duomenys.
33,4 proc. perlaidas gavusių „Snoro“ klientų per pastaruosius šešis mėnesius pinigų perlaidų sulaukė iš Didžiosios Britanijos. Mažiau pervedimų jie gavo iš JAV – 12,2 proc., Airijos – 8,7 proc., Rusijos – 7,4 proc., Vokietijos – 7,2 proc., Italijos – 5,8 procento. Iš viso šio banko klientai per pastaruosius šešis mėnesius gavo 5,4 mln. litų perlaidų, o vidutinė gaunamos perlaidos suma siekė 1329 litus.
Panašius duomenis šiemet pateikė ir bankas „Swedbank“. Jau septynerius metus iš eilės Lietuvos gyventojai daugiausia grynųjų pinigų išsiunčia į Rusiją. 2010 metais perlaidos į šią šalį sudarė 22 proc. visų iškeliaujančių pinigų srautų, o į Didžiąją Britaniją išsiųsta 17 proc. perlaidų. Ukraina pagal iškeliaujančius iš Lietuvos pinigų srautus užima trečią vietą. Pagal populiarumą toliau rikiuojasi JAV, Kinija ir Vokietija.
Lietuvos pašto klientai, naudodamiesi „Western Union“ sistema, šių metų sausio mėnesį daugiausia piniginių perlaidų gavo iš Didžiosios Britanijos – 43,6 procento. Toliau rikiuojasi Airija – 12,4 proc., JAV – 9,4 proc., Vokietija – 8,0 proc., Rusija – 5 procentus. Vidutinė perlaidos suma siekė 634 litus.
Lietuvos pašto skyriuose sausio mėnesį gyventojai daugiausia pinigų išsiuntė į Rusiją – 27,5 procento. Kiek mažiau pinigų pašte išsiųsta į Didžiąją Britaniją – 25,7 proc., Ukrainą – 9,7 proc., Vokietiją – 3,7 procento. Vidutinė išsiuntimo suma siekė 872 litus.
